Nepraėjus nė trejiems metams, JAV generinių vaistų gamintoja pritrūko pinigų ir visus atleido. „Akorn“ ir vėl atsidūrė bankroto teisme – šį kartą tam, kad būtų išparduota dalimis.
„Akorn“ – viena iš 12 įmonių, kurios šiemet antrą ar net trečią kartą siekia bankroto apsaugos po to, kai pirmieji bandymai reabilituotis teismo priežiūroje žlugo. „BankruptcyData“ duomenimis, vadinamųjų 22-ojo straipsnio paraiškų – pramonės žargonu tai reiškia pakartotinį bankrotą – šiuo metu daugėja sparčiausiai nuo Didžiosios recesijos laikų.
Ši tendencija liudija, kokia trapi tapo JAV ekonomika – ir sykiu ją galima laikyti amerikietiškos bankroto sistemos, laikytos bene geriausia pasaulyje, nesėkme. Sistema stengiasi bankrutuojančias kompanijas reabilituoti, o ne greitai likviduoti – dėl to kasmet išsaugoma tūkstančiai darbo vietų, tačiau kartu daroma prielaida, jog skolų išieškojimo sustabdymas, brangiai kainuojančių kontraktų nutraukimas ir nuostolių užkrovimas kreditoriams yra kažkas daugiau nei būdas atidėti neišvengiamą likvidavimą.
„Teisėjai neapsidžiaugia, kai skolininkai sugrįžta, niekas nenori, kad taip atsitiktų, – sakė Lindsey Simon, Džordžijos universiteto teisės profesorė, tyrinėjanti bankrotus. – Tai reiškia, kad bankrotas nepavyko.“
Iki balandžio mėnesio pateiktų pakartotinių bankroto bylų skaičius jau viršija visų 2021 ar 2022 m. bylų skaičių, o per pirmuosius keturis šių metų mėnesius pateiktų paraiškų pagal 22-ąjį straipsnį skaičius nuo 2000 m. didesnis buvo tik vieną kartą, rodo „BankruptcyData“ duomenys.
Šiais metais vėl bankrutavo didžiausias JAV vestuvių mažmenininkas „David’s Bridal LLC“, kuponų gamintojas „Catalina Marketing“, nuolaidų mažmenininkas „Tuesday Morning“, telekomunikacijų kompanija „Avaya“ ir duomenų įmonė „Inap“. Namų apsaugos ir signalizacijos bendrovė „Monitronics International Inc.“ planuoja iki gegužės vidurio iškelti antrą bankroto bylą po ankstesnio 1-ojo straipsnio bankroto 2019 m.
Tokie pakartotiniai bankrotai turi bendrų bruožų. Galbūt kompanija pirmą kartą nesugebėjo iš savo balanso pašalinti pakankamai skolų. Arba neatsikratė nepelningų verslo dalių, kai turėjo tokią galimybę, ir galiausiai – išaugus palūkanų normoms ar dėl infliacijos padidėjus veiklos sąnaudoms – tapo neperspektyvi.
„Bridal“ rūpesčiai
„David’s Bridal“, paskelbusi pirmąjį bankrotą 2018 m. pabaigoje, tąsyk iš savo balanso išbraukė maždaug 450 mln. JAV dolerių skolos. Tačiau jai taip ir nepavyko atsisakyti varginančių nuomos sutarčių ir uždaryti nuostolingai dirbančių parduotuvių.
Teismo dokumentuose teigiama, kad bankroto bylos iškėlimas per patį vestuvių sezono įkarštį pakenkė bendrovės įvaizdžiui būsimų vestuvininkų akyse. Be to, „David’s“ pakišo koją pandemija, laikinai sutrikdžiusi visą vestuvių pramonę.
Dabar, praėjus mažiau nei penkeriems metams, „David’s“ griebėsi paskutinio šiaudo ir pamėgino įmonę parduoti, tačiau neatsiradus pirkėjų, ji išnyks visam laikui.
Tokios situacijos kaip „David’s“ kelia rūpesčių restruktūrizavimo konsultantams ir teisėjams, kadangi bankroto proceso nutraukimo planai gali būti patvirtinti tik tuo atveju, jei teismas nusprendžia, jog restruktūrizavimas turi daugiau šansų pasiteisinti nei žlugti. Bankroto specialistai netgi diskutuoja apie tai, ar 22-asis straipsnis tėra nemalonus, tačiau būtinas vyriausybės apsaugos tinklas, ar veikiau ženklas, kad 11-asis straipsnis yra pernelyg atlaidus didelėms kompanijoms ir turėtų būti sugriežtintas.
„Nenoriu, kad ateityje kompanijos sprendimų priėmėjai pamirštų, jog už tai, kad jie gali ir toliau egzistuoti kaip subjektas, kažkas turėjo sumokėti kainą, – interviu sakė vyriausiasis Hjustono bankroto teisėjas Davidas R. Jonesas. – Skolų neįmanoma imti ir stebuklingai nurašyti. Tai kainuoja.“
Kai ant jo stalo atsiduria pakartotinis bankroto prašymas, jis praleidžia nemažai laiko analizuodamas, kas galėjo susiklostyti ne taip, pasakoja D. R. Jonesas. Teisėjas mano, kad reorganizavimas yra „nepaprastai trapus“ sprendimas ir juo negalima piktnaudžiauti. Pasak jo, dėl 11-ojo straipsnio bankrotų išlaidų patiria visa visuomenė: akcininkai netenka savo pinigų, o smulkios įmonės praranda gautinas sumas.
Ne visi teisės specialistai 22-ąjį straipsnį laiko bankrotų sistemos nesėkme. Net jei 11-asis straipsnis ir nepasiteisina, kreditoriai dažnai gali atgauti daugiau lėšų, jei kompanija ir toliau tęsia savo veiklą.
Edas Altmanas, Niujorko universiteto finansų profesorius ir populiarios bankrotų prognozės metrikos – vadinamojo Z balo – išradėjas, teigia, kad kompanijos pernelyg dažnai palieka 11-ąjį straipsnį „atrodydamos kaip įmonė ties žlugimo riba“, kai geriau būtų jas likviduoti ir išmokėti kreditoriams skolas. Antrasis bankrotas yra ženklas, kad pirmasis tebuvo kapitalo švaistymas, pažymi E. Altmanas.
„Visi tie ištekliai sukišami į kompaniją, kuri galiausiai vis tiek žlugs, kai juos būtų buvę galima investuoti į pelningesnes įmones“, – sako jis.
„David’s Bridal“, „Catalina Marketing“, „Tuesday Morning“, „Avaya“, „Inap“, „Monitronics“ ir „Akorn“ atstovai komentuoti šią istoriją atsisakė arba ne iš karto atsakė į užklausas.