Praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Arnault šeimai priklausantis „LVMH“ už 16,2 milijardų dolerių nusičiupo juvelyrinę „Tiffany & Co.“, pasklido gandai apie galimą atsaką iš kitos Paryžiaus milijardierių šeimos Pinault, kuriai priklauso „Kering SA“. „Gucci“ savininkas jau pradėjo pilotines derybas su Italijos slidinėjimo drabužių gamintoju „Moncler SpA“ dėl galimo bendrovės įsigijimo, praneša su situacija susipažinę žmonės.
„Tikėjomės, kad naujienos apie „LVMH“ ir „Tiffany“ paskatins naują industrijos konsolidavimo raundą – kuriame dalyvaus ir „Kering“ su „Moncler“, – tačiau panašu, kad varžybos prasidėjo netgi greičiau, nei įsivaizdavome“, – teigia Swetha Ramachandran, investicijų vadovė iš „GAM Global Luxury Brands Fund“.
Konkurencija, vykstanti jau daugiau nei du dešimtmečius, suformavo šiuolaikinę prabangos industriją ir nesiruošia niekur trauktis. Nuo 2001 m., kai „Kering“ įkūrėjas Francois Pinault varžybose dėl „Gucci“ valdymo įveikė „LVMH“ generalinį direktorių Bernardą Arnault, kompanijos padidino savo įtaką sektoriuje, sudarydamos dar dešimtis sandorių.
Naudojasi Kinijos paklausa
Remiantis „Bloomberg“ surinktais duomenimis, „Kering“ nuo 1995 m. pranešė įsigyjantis įmonių už mažiausiai 14,7 milijardų dolerių, tuo tarpu „LVMH“ sumos siekia net 45,5 milijardus dolerių. Abiejų šeimų turtai smarkiai išaugo, kai kompanijos integravo pirkimus ir pasinaudojo paklausos banga Kinijoje.
Išaugus jų dominavimui versle, abi šeimos išplėtė ir varžybų lauką. Pinault ir Arnault įsigijo gretimus Burgundijos vynuogynus, įsteigė atskirus meno muziejus Paryžiuje ir netgi lenktyniaudami tarpusavyje pasišovė atstatyti gaisro nuniokotą Paryžiaus Dievo Motinos katedrą.
Augantys turtai
Vienoje srityje 70-erių B. Arnault turi akivaizdų pranašumą. Remiantis „Bloomberg Billionaires Index“, jis yra turtingiausias žmogus Europoje, valdantis 101,8 milijardų dolerių turtą (vien šiemet paaugusį dar 33 milijardais). 83-ejų F. Pinault, kurio sūnus Francois-Henri šiuo metu vadovauja „Kering“, grynoji vertė siekia 38,7 milijardus dolerių, o 2019 m. padidėjo 9 milijardais.
Besiplečiančios verslo struktūros, tokios kaip „Kering“ ir „LVMH“ – kuriai priklauso tokie prekių ženklai kaip „Louis Vuitton“, „Christian Dior“ ir „Dom Perignon“, – kitose industrijose jau nebemadingos. Tačiau šiems milžinams tai nė motais.
Po vienu skėčiu subūrę daugybę skirtingų prekių ženklų, „LVMH“ ir „Kering“ gali užsiimti tokiomis funkcijomis kaip įsigijimas ir informacinės sistemos, investuodami ten, kur labiausiai reikia, kol vienas ar kitas prekės ženklas džiaugiasi įtikęs (arba kenčia neįtikęs) permainingam vartotojų skoniui.
Didesnysis žaidėjas „LVMH“ pirmavo paversdamas naujai įsigytus verslus augimo varikliu. Nors B. Arnault žengė keletą klaidingų žingsnių, įskaitant „Donna Karan“ ir „Marc Jacobs“ įsigijimą bei nesėkmes su „Hermes International“ ir „Gucci“, sėkmingi sandoriai, kaip antai „Bulgari“ papuošalai, „Givenchy“ ir „Christian Dior“, klaidas atpirko su kaupu. „LVMH“ pakylėjo naujai įsigytus prekių ženklus į naujas rinkos aukštumas, daugiau dėmesio skirdamas rinkodarai ir parduotuvių įrengimui ir ženkliai padidindamas pelną.
„Kering“ valdomame „krepšelyje“ rasime „Ulysse Nardin“ laikrodžius, tokius mados ženklus kaip „Alexander McQueen“ ir „Bottega Veneta“, tačiau jis ne toks įvairiapusis kaip „LVMH“. Kompanija darosi vis labiau priklausoma nuo „Gucci“, kuris per pirmąjį pusmetį uždirbo daugiau nei tris ketvirtadalius viso veiklos pelno. Tai verčia „Kering“ apsidrausti nuo rizikos, nes atgimęs itališko prekių ženklo populiarumas netrukus gali išblėsti.
Tai paaiškina susidomėjimą „Moncler“, kurio rinkos vertė yra apie 12 milijardų dolerių. „Moncler“ akcijos ketvirtadienį, kai „Bloomberg“ pranešė apie pilotines derybas su „Kering“, pakilo 6,5 proc., o „Kering“ – 0,4 proc.
Norėdama užsitikrinti pūkinių striukių, populiarių Sankt Morico slidinėjimo trasose ir Davoso Pasaulio ekonomikos forume, gamintojo susidomėjimą, Pinault šeima turės laimėti dar vieno prabangos prekių milijardieriaus palaikymą. „Moncler“ valdybos pirmininko Remo Ruffini holdingo kompanija valdo 22,5 proc. bendrovės, kurios vertė siekia apie 2,5 milijardo dolerių, akcijų.
„Moncler“ patvirtino, kad susitikimas su „Kering“ įvyko, tačiau pridūrė, kad konkrečių pasiūlymų negavo. Prancūzijos kompanijos atstovas komentuoti atsisakė.
Pinault ir Arnault šeimos tokios sėkmingos, kad jų taikomą konglomerato metodą bandė kopijuoti ir kitos kompanijos, tačiau iki šiol jų įsigyti verslai apsiribojo antrarūšiais prekių ženklais. Amerikiečių kompanija „Capri Holdings Ltd.“, kuriai priklauso „Michael Kors“, įsigijo italų mados ženklą „Versace“ ir „Jimmy Choo“. „Tapestry Inc.“ priklauso „Coach“, „Kate Spade“ ir „Stuart Weitzman“. Kinijos „Shandong Ruyi“ minėjo turįs ambicijų tapti Azijos „LVMH“.
Kadangi daugelis itališkų prabangos ženklų jau įsigyti, o kitiems sekasi prasčiau, tai reiškia, kad pasaulinį prabangos verslą vis labiau kontroliuoja Paryžius.
„Konkurencija – išradingumo motina, – pažymėjo Ženevos „Sanford C. Bernstein“ analitikas Luca Solca. – Konkurencija tarp „LVMH“ ir „Kering“ – arba, jei norite pereiti prie asmeniškumų, tarp Arnault ir Pinault, – padėjo sukurti dvi neįtikėtinas kompanijas, karaliaujančias šiuolaikinės prabangos prekių industrijos viršūnėje.“
