Pasakojimas apie du miestus: kaip ES rytai galėtų sustabdyti protų nutekėjimą

Mažas ir iš pažiūros gana paprastas Baltijos miestas netoli rytinės euro zonos ribos gali padėti paaiškinti regiono migracijos pokyčius.

Po Pirmojo pasaulinio karo padalijus miestą siena, viena dalis liko Estijoje ir tapo žinoma kaip Valga, o kita – Latvijoje ir vadinama Valka. Valgoje ir Valkoje kartu sudėjus gyvena apie 17 500 žmonių, ir daugelis jų pastaraisiais metais pradėjo vis dažniau mąstyti – kuri padalyto miesto pusė geresnė?

Estiškoji pusė, kurios gyventojų latvių dalis per pastaruosius ketverius metus išaugo 50 proc., laimi. Viena vertus, Estijos darbo užmokestis viršija Latvijos. Tačiau aktualus ir socialinių pašalpų veiksnys. Tai gali būti ypač svarbu Rytų Europos šalims, bandančioms susigrąžinti darbuotojus iš turtingesnių žemyno Vakarų ir suvaldyti darbo jėgos trūkumą.

Nors iš pradžių latvius persikelti į kitą miesto pusę viliojo aukštesni atlyginimai ir geresnė medicininė priežiūra, Valkos meras Vents Krauklis teigia, kad antroji migrantų banga susigundė didesnėmis socialinėmis išmokomis.

„Kai Estija padidino išmokas už vaiką, šie žmonės suprato, kad turint vaikų naudingiau prisiregistruoti Valgoje“, – paaiškino jis interviu.

Estija – puikus Rytų Europos migracijos fenomeno pavyzdys. Kaip ir kitose Baltijos šalyse, Latvijoje ir Lietuvoje, Estijoje populiacija iš pradžių sumažėjo po komunizmo žlugimo, o vėliau – po įstojimo į Europos Sąjungą, gyventojams įgijus teisę laisvai keliauti.

Tačiau, skirtingai nei jos kaimynės, Estija pastarąją tendenciją pastaruoju metu bando atšaukti, o vaikų pašalpos čia vaidina svarbų vaidmenį. Ji taip pat neseniai įvedė mokesčių lengvatas mažiau pasiturintiems asmenims.

„Išaugusios šeimos išmokos skatina sugrįžti į užsienį išvykusias šeimas“, – teigia Tartu universiteto mokslininkė Pihla Maria Siim, kuri tyrinėjo Estijos šeimų migraciją į ir iš kaimyninės Suomijos.

Statistikos biuro duomenimis, 2017 m. migracija iš Suomijos, estų darbuotojams patrauklios šalies, pirmą kartą nuo 2004 m. tapo teigiama.

Estijos patirtis gali būti naudinga tokioms šalims kaip Bulgarija, kurios gyventojų skaičius šiuo metu nukritęs iki Antrojo pasaulinio karo lygio. Lenkija, kurios piliečiai sudaro didžiausią Jungtinėje Karalystėje gyvenančią užsieniečių grupę, siūlo dosnias šeimos išmokas, kad išsaugotų tuos lenkus, kurie dar liko, o kitus parviliotų namo.

Valga, estiškoji miesto dalis, naujakuriais džiaugiasi.

„Beveik visos mūsų įmonės susiduria su darbuotojų trūkumo problema, – interviu savo biure teigė meras Margusas Lepikas. – Kita vertus, ta pati problema kamuoja ir Valką.“

Šiuo metu išvykimą iš Valkos kompensuoja darbuotojų iš kitų Latvijos vietų atvykimas. Tačiau meras V. Krauklis sako, kad darbo jėgos trūkumas anksčiau ar vėliau privers imtis veiksmų.

„Turime atverti duris darbuotojams iš užsienio“, – svarsto jis, kaip galimus variantus įvardydamas Baltarusiją ir Ukrainą.