Nuo kovo vidurio tik nedidelė grupelė iš maždaug 400 pasaulinio lygio kruizinių laivų sugebėjo prisivilioti keleivių ir tik išimtinai lokaliais maršrutais.
Keletas tuzinų laivų po pasaulį plaukia su numatytu tikslu – pargabenti namo įgulos narius iš įvairiausių pasaulio kampelių. Likusieji stovi dyki kruizinių laivų tarpeklyje, praradę bet kokią viltį išplaukti į komercinę kelionę bent jau artimiausioje ateityje. (Jungtinėse Valstijose pramonė nutarė neatnaujinti verslo bent jau iki rugsėjo 15 dienos).
Problema, kamuojanti daugelį kruizinės laivybos linijų? Dykas buvimas pandemijos laikotarpiu žemiausiai bendrovės grandinei nėra jau toks tragiškas, bet jis gali tapti mirties nuosprendžiu brangiausiam jos turtui: patiems laivams. Į tokį klampų iššūkių liūną – nuo mechaninių problemų iki uragano rizikų bei reguliavimo kliūčių, galimai neišvengiant baudžiamųjų nusižengimų, – pramonė dar niekada nebuvo įklimpusi.
Išlaidų mastas stulbina. Naujausiais Vertybinių popierių ir biržos komisijos (SEC) duomenimis, „Carnival Corp.“ – kurios devyni prekės ženklai sudaro didžiausią pasaulyje kruizų bendrovę, – nurodė, kad, kai jos visi laivai sustos, bendros laivų bei administravimo išlaidos sieks 250 mln. JAV dolerių per mėnesį. Bendrovė, negalėdama leisti sau prognozuoti, kada atsinaujins kruizai, pažymi, kad jos balanse vien per antrąjį ketvirtį užfiksuoti 4,4 mlrd. dolerių nuostolių.
Čia laivas, ten laivas
Kaip ir lėktuvų atveju, pirma problema, su kuria susiduriama eksploatuojant nenaudojamą laivą, yra ta, kad reikia surasti vietą jam parkuoti. Pandemijos metu apie 16 000 lėktuvų nepakilo, likę tūnoti sausose, korozijai atspariose patalpose, pradedant nuo angarų ir kilimo bei tūpimo takų ir baigiant apleistais aviacijos technikos sąvartynais. Laivai taip pat visomis išgalėmis bando atrasti tinkamas sąlygas audrai atremti.
Uostuose neužtenka vietos visiems laivams vienu metu prisišvartuoti, ypač didžiuliams laivams, paprastai talpinantiems apie 8 880 keleivių ir įgulos narių. Tai paaiškina šventiškai iškilmingus „Azamara Journey“ „grįžimo namo“ signalus Glazge (laivas prisišvartavo krovininiame uoste, o ne savo įprastoje kruiziniams laivams skirtoje prieplaukoje toliau už miesto ribų). Laivai, kuriems mažiau pasisekė, neturėjo kitos išeities kaip išmesti inkarą jūroje, kartkartėmis stabtelėjus artimiausiame uoste maisto atsargų bei degalų.
Šią savaitę 15 laivų grupė, atstovaujanti bendrovėms „Carnival Cruise Line“, „Royal Caribbean“ ir „Celebrity Cruises“, plūduriavo šalia Bahamų, skelbta laivų stebėjimo portale „Cruisemapper.com“. 6 680 keleivių galintis gabenti „Symphony of the Seas“, didžiausias kruizinis laivas pasaulyje, buvo pastebėtas šalia Dominikos Respublikos krantų. Anot Billo Burkės, JAV karinio jūrų laivyno atsargos viceadmirolo ir „Carnival“ vyriausiojo laivybos direktoriaus, bendrovei priklausančių 105 laivų paskirstymas po laikinojo sustojimo vietas – 20 laivų Karibuose, 40 Europoje, 35 Azijoje ir 10 Ramiojo vandenyno rytinėje dalyje – tai procesas, kuris nusitęs į trečiąjį metų ketvirtį.
Laivų aptarnavimas
Laivų parkavimas – tik pirmas didelį galvos skausmą keliantis žingsnis. Norint palaikyti tinkamą laivų formą ir išvengti didelių išlaidų remontams (panašiai kaip su automobiliu: akumuliatorius gali išsikrauti, kai variklis ilgą laiką stovi nedirbdamas), laivai turi nuolat „dirbti“.
„Šiuolaikiniai kruiziniai laivai nesuprojektuoti ar nepastatyti taip, kad būtų galima tiesiog išjungti variklį ir palikti laivus prieplaukoje, – teigia Montis Mathisenas, žurnalo „Cruise Industry News“ vykdomasis redaktorius. – Čia nevalia pamiršti gausybės technikos, elektronikos ir net plieno, – visa tai reikia prižiūrėti, patikrinti ir imtis prevencinių priemonių.“
Čia dažniausiai galioja vienas iš dviejų scenarijų, pramonėje vadinamų „šilta“ ar „šalta“ prastova.
„Šiltos“ prastovos atveju dauguma sistemų toliau funkcionuoja; esant „šaltai“ prastovai, didelė jų dalis, pavyzdžiui, balasto cisternos, turbinos ir pavarų dėžės, neveikia. „Šaltosios“ prastovos paprastai neatsiejamos ir nuo papildomų atsargumo priemonių, tokių kaip išorinių durų bei langų uždarymas, patalynės perkėlimas į sausas patalpas, visų stalčių bei spintelių atidarymas, vonios kambarių įrangos sandarinimas, – čia išvardiname tik keletą jų.
„Šiltosios“ prastovos pranašumas yra tas, kad laivai gali greitai būti grąžinti į eksploataciją. Anot B. Burkės, po pranešimų apie atnaujinamą darbą laivas gali per kelias savaites grįžti į turistų plukdymo verslą – nors vis tiek prireiks laiko, kol bus surinkta laivo įgula ir nuplaukta iki atitinkamo punkto.
Bet „šiltos“ prastovos atveju, reikia didesnės priežiūros ir, savo ruožtu, daugiau personalo. Kiekvienas laivas turi „minimaliai saugios įgulos sudėties“ komandą – apie 120 įgulos narių dideliam laivui. Tarp būtino personalo B. Burkė iš „Carnival“ vardija denio įgulą, atsakingą už laivo vairavimą, medikų komandą, besirūpinančią personalo poreikiais (ypač COVID-19 metu), apsaugos, patalpų priežiūros ir virtuvės personalą, prižiūrintį, kad visi būtų tinkamai sužiūrėti ir pamaitinti.
Kilus uraganui ar susiklosčius kitoms nepalankioms oro sąlygoms, laivai turi turėti galimybę judėti. Be to, jie turi laikytis ir aplinkosaugos, saugumo bei kitų taisyklių, priešingu atveju, jiems gresia baudos, baudžiamieji kaltinimai ir kitos sankcijos, sako B. Burkė.
Pavyzdžiui, 2016 metais „Carnival“ sulaukė 40 mln. dolerių baudos dėl kaltinimų nusikalstama tarša ir penkerių metų bandomojo laikotarpio.
Bet tokia strategija turi ribotą terminą. Anot jūrų žvalgybos įmonės „Lloyd’s List“ laivybos analitikų, „šiltoji“ prastova tinka tik trumpą laiką. Po šešių mėnesių laivai gali netekti tam tikrų sertifikatų, leidžiančių jiems teisėtai plaukti.
Laivas, ištrauktas iš vandens
„Šaltosios“ prastovos atveju tam, kad laivas funkcionuotų, sistemų reikia mažiau, atitinkamai mažiau reikia ir darbuotojų, iki 40 įgulos narių, – tai pagrindinė kapitono komanda, mašinų skyriaus operatoriai, asmenys, atsakingi už priešgaisrinį saugumą, keleivių aptarnavimo personalas.
Bet kone visų operacijų sustabdymas apsunkina ir pabrangina darbų atnaujinimą. Anot statybų inžinerijos įmonės „Lloyd's Register“, kiekvienas laivo kampelis, nuo siurblinės iki gyvenamosios zonos, turi būti kruopščiai patikrintas, tarkim, dėl dujų nuotėkio ir pelėsių; elektros įranga, įskaitant navigacijos sistemas, turi būti išgabenta iš saugyklų ir perinstaliuojama, o drėgmę reguliuojantys įrengimai –visi ligi vieno – turi būti išnešti, prieš valant baldus ir minkštus daiktus bei gražinant juos į vietą. Štai kodėl „šaltosios“ prastovos vertinamos kaip tinkamas variantas tik tuo atveju, kai veiklos sustabdymas užsitęsia ilgus mėnesius.
Pasak B. Burkės, ilgainiui „Carnival“ galėtų judėti šia kryptimi. Anot M. Mathiseno, „Royal Caribbean“ jau įsipareigojo laikytis tokios taktikos. Jos laivyną didžiąja dalimi apsaugo drėgmės rinktuvai – taikomi visur, nuo mašinų skyriaus iki viešųjų erdvių.
Kai laivai yra pasiruošę vėl išplaukti, darbų atnaujinimas „gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių“, aiškina jis. Pasak M. Mathiseno, vėlavimai gali būti susiję su tokiais dalykais kaip įgulos nugabenimas prie laivo, biurokratinis naujų sertifikatų išdavimo procesas ar net brangiai atsieinančio sausų dokų remonto finansavimas.
Daug drastiškesnis variantas, kai laivas prišvartuojamas, uždarant visas sistemas, leidžiant veikti tik daliai avarinių generatorių ir budint vienai kitai priešgaisrinės saugos ir apsaugos komandai. Kruizų istorikas ir rašytojas Peteris Knego‘as piešia niūrų tokio scenarijaus paveikslą.
„Čia reiktų visų pirma išskirti sanitarinę technikos įrangą, – sako P. Knego‘as. – Jeigu ji nebus aktyviai naudojama ir kas nors nuleis vandenį tualete bei paleis vandenį per sistemą, pradės plisti rūdys, vamzdžiai ims irti, o tada jau neišvengsite didelių problemų.“
Antras dalykas, kurį svarbu paminėti, yra šildymo, ventiliavimo, oro kondicionavimo (ŠVOK) bei elektros laidų sistemos. „Jau vien tas faktas, kad jie atsiduria sūriame vandenyje, sūriame ore, irimo bei dūlėjimo procesas – labai greitas, – aiškina P. Knego‘as. -Tenka tikra ta žodžio prasme išdraskyti infrastruktūrą atliekant remonto darbus, jeigu laivas pernelyg ilgai nėra naudojamas.“ Kai prastovos trunka ilgą laiką, netikėtai iškyla tokių problemų kaip puvimas.
Jeigu tokie scenarijai žada lėtą ir skausmingą mirtį, kai kurios bendrovės mėgina ieškoti skubių išeičių. Savo antrojo ketvirčio finansinėje deklaracijoje „Carnival“ pranešė apie savo planus iš apyvartos pašalinti mažiausiai šešis senesnius laivus, kurie galbūt galėtų būti parduoti kitai kruizų bendrovei arba atiduoti metalo laužui. Kaip pranešama, bendrovės „Costa Cruises“ prekės ženklo 24-erių metų senumo laivą „Costa Victoria“ planuojama atiduoti į metalo laužą. Laivas, ištrauktas iš vandens, deja, yra vertas mažiau nei visos jo dalys kartu paėmus.