Ilgus dešimtmečius spartus migrantų srautas padėjo tokioms šalims, kaip Kanada, Australija ir Jungtinė Karalystė, išvengti demografinių problemų, susijusių su gyventojų senėjimu ir mažėjančiu gimstamumu. Dabar tai jau nebeveikia, nes po pandemijos atsivėrus sienoms atvykėlių banga susiduria su nuolatiniu namų, kuriuose jie galėtų apsigyventi, trūkumu.

Kanadai ir Australijai pavyko išvengti recesijos po susitraukimo dėl „Covid-19“ pandemijos, tačiau jų gyventojams teko pajusti skausmingus padarinius: didelis nuosmukis vienam gyventojui nusmukdė pragyvenimo lygį. Praėjusių metų recesija Jungtinėje Karalystėje atrodė švelni, remiantis bendra statistika, tačiau, matuojant ją vienam gyventojui, ši pasirodė gilesnė ir ilgesnė.

Praėjusių metų pabaigoje iš viso trylikoje išsivysčiusių pasaulio šalių buvo fiksuojama recesija vienam gyventojui, rodo išskirtinė „Bloomberg Economics“ analizė. Nors yra ir kitų veiksnių – tokių, kaip perėjimas prie ne tokio produktyvaus darbo paslaugų sferoje, ir tai, kad nauji atvykėliai paprastai uždirba mažiau, – būsto trūkumas ir su juo susijusi įtampa dėl pragyvenimo yra bendras ypatumas.

Tad ar imigracijos skatinamo ekonomikos augimo modelis yra pasmerktas?