Ataskaitoje, publikuotoje prieš prasidedant Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) metiniam susitikimui Davose, Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi labdaros organizacija teigia, kad vyriausybės „ženkliai nepakankamai apmokestina“ turtingus asmenis ir korporacijas ir nepakankamai finansuoja viešąsias paslaugas.
„Oxfam“ ataskaitoje „Time to Care“ taip pat pabrėžiami lytimi pagrįsti ekonominiai skirtumai; tvirtinama, kad moterims ir mergaitėms užkraunama neproporcingai didelė atsakomybė už kitų asmenų priežiūrą ir kad joms tenka mažesnės ekonominės galimybės. „Ekonominė nelygybė nebekontroliuojama“, tvirtina ataskaitos autoriai, pateikdami pavyzdį: 2019 metais 2153 milijardieriai turėjo turto daugiau nei 4,6 mlrd. žmonių.
„Mūsų sugedusi ekonomika pildo milijardierių ir stambaus verslo kišenes paprastų vyrų ir moterų sąskaita, – teigė „Oxfam India“ direktorius Amitabhas Beharas. – Nieko keista, kad žmonėms kyla klausimas, ar milijardieriai apskritai turėtų egzistuoti“.
Milijardierių turtai
Trys turtingiausi pasaulyje žmonės sukaupė iš viso 231 mlrd. JAV dolerių turto per pastarąjį dešimtmetį, rodo „Bloomberg“ surinkti duomenys. „Facebook“ vadovo Markas Zuckerbergo – penkto turtingiausio žmogaus pasaulyje – turtas pernai išaugo labiausiai – maždaug šešiais milijardais dolerių. „Amazon.com Inc.“ generalinis direktorius Jeffas Bezosas vis dar užima pirmąją poziciją, jo grynojo turto vertė siekia 116 mlrd. dolerių.
Bendras dvidešimties turtingiausių pasaulio žmonių turtas nuo 2012 metų pašoko dvigubai, nuo 672 mlrd. iki 1 397 mlrd., rodo „Bloomberg Wealth“ duomenys.
„Oxfam“: kritikai vadina pagrindinę nelygybės statistiką klaidinančia ir tvirtina, kad organizacija drastiškai išpučia problemą. Organizacija jau ne kartą gynė savo analizę, atmesdama tokius kaltinimus.
Labdaros organizacijos metinė ataskaita paremta Šveicarijos banko „Credit Suisse“ „Global Wealt“ ataskaita, kuri, pasak pačios „Oxfam“, galbūt net nepakankamai įvertina turto nelygybės mastą dėl prastos duomenų kokybės.
Ekstremalus skurdas
Cituodama Pasaulio banko (PB) tyrimą, „Oxfam“ teigia, kad nelygybės mažinimas turi didesnį poveikį ekstremalaus skrudo mažinimui nei ekonominis augimas. Ta analizė rodo, kad jeigu šalys kasmet sumažintų pajamų nelygybę vienu procentu, iki 2030 metų ekstremalaus skurdo sąlygomis gyventų 100 mln. žmonių mažiau, rašoma ataskaitoje.
Vašingtone įsikūrusio kreditoriaus duomenys rodo, kad ekstremalus skurdas per pastaruosius dešimtmečius drastiškai sumažėjo: nuo 1990 metų žmonių, gyvenančių už mažiau nei 1,90 JAV dolerio per dieną, skaičius smuko 1,1 mlrd.
Tačiau Pasaulio bankas perspėja, kad skurdo mažėjimas sulėtėjo, o kai kuriose valstybės net pakeitė kryptį. 2015 metais 736 mln. žmonių vis dar gyveno ekstremaliomis skurdo sąlygomis, daugiau nei pusė jų – iš į pietus nuo Sacharos esančių Afrikos šalių.