Imkime kad ir „Akzo Nobel NV“, didžiausią Europoje dažų gamintoją. Thierry Vanlanckeris, įmonės generalinis direktorius, praėjusius metus praleido Amsterdamo būstinėje stebėdamas, kaip jo gamybos vadovas Davidas Prinselaaras makaluoja rankomis, beprotiškai gestikuliuoja ir, sakytum, kalbasi pats su savimi – „lankydamas“ 124 gamyklas ir iš ten komanduodamas darbuotojams. Tą jis galėjo padaryti užsidėjęs didelės raiškos papildytos realybės įtaisą. Užduotis, kurią įveikti reikėdavo apskristi Žemės rutulį, dabar atliekama per kelias minutes – maža to, išvengiant nemalonaus „džetlago“, arba nuovargio kirtus kelias laiko juostas. Th. Vanlanckeris sako nematantis kelio atgal.
„Verslo kelionės galėtų sumažėti trečdaliu, o vidiniai susitikimai – netgi dar daugiau, – teigė jis interviu. – Tai išeis į naudą mūsų piniginėms ir padės siekti tvarumo tikslų. Mūsų klientai turėjo ištisus metus praktikos, tad susisiekti vaizdo skambučiu jau nebėra socialinė stigma... Atvirkščiai, tai nepaprastai efektyvu.“
„Bloomberg“ atlikta 45 didelių JAV, Europos ir Azijos kompanijų apklausa rodo, kad po pandemijos 84 proc. jų planuoja kelionėms išleisti mažiau. Dauguma respondentų, mažinančių kelionių biudžetą, planuoja 20–40 proc. apkarpymus, o maždaug du iš trijų retina tiek vidinius, tiek išorinius asmeninius susitikimus. Virtualios programinės įrangos paprastumas ir efektyvumas, sutaupytos išlaidos ir mažesnės anglies dvideginio emisijos – pagrindinės išvardytos lėšų mažinamo priežastys. Pasaulinės verslo kelionių asociacijos duomenimis, išlaidos verslo kelionėms iki 2024 m. gali nusmukti iki 1,24 trilijono dolerių – palyginus su priešpandeminiu 2019 m. piku (1,43 trilijono dolerių).
Verslo kelionės „pasikeitė amžinai“, liepos mėnesį interviu „Bloomberg Radio“ sakė reaktyvinių variklių gamintojo „Raytheon Technologies Corp.“ generalinis direktorius Gregas Hayesas. Pasak jo, apie 30 proc. įprasto komercinio oro eismo susiję su korporacijomis, tačiau tik pusė to yra būtina. Nors rinka galiausiai atsigaus, sudėtingos komunikacijų technologijos „iš tiesų pakeitė mūsų požiūrį į produktyvumą“, sakė G. Hayesas.
Pandemijos metu dėl sumažėjusių kelionių biudžetų sutaupiusios milijardus, tačiau patyrusios tik nedidelį poveikį veiklai, įmonės, konsultacinės firmos, bankai ir vyriausybinės įstaigos sunkiai galės paaiškinti, kodėl grįžta prie senų metodų. Šokolado plytelių „Kit Kat“ gamintojas „Hershey“ sakė, kad pandemija atskleidė, jog susitikimai internetu – kur kas efektyvesnis laiko ir finansinių išteklių panaudojimas. Tokios kompanijos kaip „Pfizer“ kelia sau klausimą, ką galima nuveikti per kelionę, ko neatliksi virtualiai, liepos mėnesį vykusiame GBTA virtualiame aukščiausiojo lygio susitikime sakė kompanijos pasaulinių kelionių operacijų direktorė Tina Quattlebaum.
„Mes nemanome, kad verslo kelionės kada nors sugrįš į 2019-ųjų lygį, – sakė „KPMG LLP“ pasaulinis kelionių ir laisvalaikio vadovas Willas Hawkley. – Korporacijos permąsto savo misiją, aplinkosaugos įsipareigojimus, darbuotojų reikalavimus dirbti lanksčiau ir klausia: ar tikrai reikia jas grąžinti?“
Tai smūgis aviacijos ir svetingumo pramonėms – ir taip vienoms didžiausių pandemijos aukų. „PwC“ duomenimis, verslo keliautojai, perkantys premium klasės ar brangesnius grąžintinus bilietus, iki pandemijos atnešdavo net tris ketvirtadalius aviakompanijų pelno, nors užimdavo tik 12 proc. orlaivio vietų. „Morgan Stanley“ tyrimas rodo, kad viešbučių sektorius, apie du trečdalius pajamų gaunantis iš verslo keliautojų, iki 2022 m. gali susitraukti net 18 proc., kadangi virtualūs susitikimai pakeičia net 27 proc. verslo kelionių.
Didžiausios pasaulio oro linijos kartu sudėjus 2020 m. prarado net 126 milijardus dolerių, o šiais metais neteks dar 48 milijardų, skelbia jų lobistė Tarptautinė oro transporto asociacija. Kovojant su visais šiais nuostoliais ir didžiulėmis skolomis, susikaupusiomis po to, kai koronavirusas sužlugdė dešimtmečius trukusį kelionių bumą, paskutinis dalykas, kurio reikia avialinijoms – verslo klientų sumažėjimas. Vežėjai, tokie kaip „Lufthansa“, „Air France-KLM“, „Delta Air Lines“ ir „American Airlines“, turintys tūkstančius darbuotojų ir pridėtinių išlaidų, yra priklausomi nuo verslo keliautojų sugrįžimo.
„Struktūrinio verslo kelionių mažėjimo poveikis bus milžiniškas visai pramonei, o ypač oro linijų kompanijoms, kurios daugiausiai susiduria su šios kategorijos keliautojais“, – sakė Pascalis Fabre, Paryžiaus konsultacinės firmos „AlixPartners“ generalinis direktorius.
Oro linijos stengiasi neprarasti optimizmo. „Delta“ generalinis direktorius Edas Bastianas teigia, kad apie 80 proc. pagrindinių verslo klientų leido suprasti, jog net 90 proc. ikipandeminių verslo kelionių anksčiau ar vėliau sugrįš.
„Nemanau, kad laikui bėgant pastebėsime bendros verslo paklausos sumažėjimą, – sakė jis interviu. – Kuo daugiau žmonių palaiko asmeninius ryšius, tuo daugiau galimybių sukuriama. Nemanau, kad tai bus sunkus smūgis pramonei, kaip kai kurie prognozuoja.“
Iki pandemijos keliauti tūkstančius kilometrų, kad susitiktum su klientais ir aptartum esminius klausimus prie stalo ar vakarienės metu verslo atžvilgiu atrodė prasminga – ir tai nepasikeitė, teigia Warrenas Eastas, „Rolls-Royce Holdings Plc“, gaminančio orlaivių variklius, generalinis direktorius.
„Be abejo, „Covid-19“ mus išmokė, kad kai kurios reguliarios kelionės pirmyn atgal per Atlantą yra absurdiškos ir nereikalingos, – sakė jis, birželio 17 d. kalbėdamas nulinėms emisijos skirtame renginyje. – Bet kai atsiriboji nuo tos paviršutiniškos analizės, supranti, jog žmonės taip elgėsi, nes manė, kad tai jiems atneša realios naudos.“
Be to, gali kilti konkurencinis spaudimas ir toliau skraidyti, interviu sakė „Air France-KLM“ generalinis direktorius Benas Smithas. „Daugelį mūsų verslo klientų girdžiu sakant, jog ta diena, kai jie neteks užsakymo dėl to, kad nebuvo su kuo nors susitikę akis į akį, kaipmat sugrąžins juos prie ankstesnių veiklos įpročių.“
Oro linijų bendrovės visas viltis deda į atsigavimą, pakurstytą susikaupusios paklausos po to, kai beveik 18 mėnesių vadovai negalėjo aplankyti savo klientų. Šias viltis gali sudaužyti plintanti delta atmaina. Net jei ir bus pradinis veiklos pliūpsnis, jis pradės stabilizuotis, o struktūriniai verslo kelionių pokyčiai paaiškės maždaug 2024-aisiais, teigia P. Fabre.
„Anksčiau buvo manoma, kad nuvykti į kitą pasaulio kraštą paspausti kam nors rankos yra gerai, bet dabar nuomonė pasikeitė, – interviu sakė Augustinas de Romanetas, „Aeroports de Paris“, valdančio dešimtis oro uostų visame pasaulyje, generalinis direktorius. – Daugelis reikalų, kurie pandemijos metu buvo sutvarkyti per konferencinį pokalbį, ir toliau bus šitaip tvarkomi, ypač kalbant apie tolimas šalis. Tai turės įtakos išlaidoms ir aplinkai, taip pat žmonių gerovei.“
Kompanijų vadovai keliauja dėl daugelio priežasčių – nuo verslo plėtros ir klientų aptarnavimo iki parodų, konferencijų ir susitikimų su vietiniais darbuotojais. Pasak P. Fabre iš „AlixPartners“, matyt, labiausiai bus retinamos kelionės, susijusios su vidiniais įmonės reikalais, „nes jos nekelia pavojaus santykiams su klientais“.
„Mes jau išmokome apsieiti be kelionių dirbdami, kurdami produktus ir pasirašinėdami sutartis“, – sakė jis.
„Deutsche Bank“ pasaulinis investicinės bankininkystės aprėpties ir konsultacijų vadovas Drew Goldmanas sako, kad nors su klientais susijusios bankininkų verslo kelionės sugrįš į maždaug 90 proc. priešpandeminį lygį, vidiniai susitikimai greičiausiai liks šešėliu to, kas buvo anksčiau ir sieks 25–30 proc.
Prieš leisdamas savo darbuotojams skristi, „Volkswagen AG“ verčia juos peršokti per kelis liepsnojančius lankus. Vidinė rezervavimo programinė įranga nukreipia juos į skrydžių – daugiausiai anglies dvideginio išskiriančių kelionių – alternatyvas. Jų taip pat prašoma pagrįsti, kodėl jie negali sutvarkyti savo verslo reikalų internetu. Prancūzijos gynybos ir technologijų milžinas „Thales“ patvirtina, kad darbuotojų „kelionės bus ilgesnės ir tikriausiai retesnės, siekiant optimizuoti išlaidas, poveikį aplinkai ir gerbūvį“, sakė kompanijos generalinis direktorius Patrice Caine.
Singapūro „United Overseas Bank Ltd.“, trečias pagal dydį Pietryčių Azijos bankas, planuoja sumažinti savo kelionių biudžetą net 50 proc., o keliones paliks tik tiems atvejams, kai „gyvas susitikimas yra būtinas“, teigia grupės žmogiškųjų išteklių vadovas Deanas Tongas. Niujorke įsikūrusio „Marsh & McLennan Cos.“ antrojo ketvirčio pajamų pristatymo metu generalinis direktorius Danas Glaseris pabrėžė: „Ne tik „Marsh McLennan“, bet ir kitos kompanijos nuo šiol keliaus su aiškesniais tikslais ir labiau apgalvos keliones.“
Sudėtingos technologijos leidžia kompanijoms nuotoliniu būdu daryti tai, apie ką jos nė nesvajojo. Prancūzijos padangų gamintojo „Michelin“ naudojami nauji įrankiai jau užgožė automatinį kelionės refleksą, interviu sakė generalinis direktorius Florentas Menegaux. Kompanija neseniai išbandė prancūzų gamybos droną virtualiam vizitui savo Kampo Grandės gamykloje Brazilijoje.
„Mes paleidžiame mašinas nuotoliniu būdu, naudojome dronus lankydami gamyklas ir apmokome žmones iš namų, – sakė F. Menegaux. – Ir toliau keliausime, nes žmogiškieji ryšiai mūsų veikloje būtini, tačiau tikrai sumažinsime bendras kelionių išlaidas apie 20–30 proc.“
„Royal Dutch Shell Plc“ sukūrė internetinius valdymo kambarius su interaktyviomis platformų ir gamyklų 3D simuliacijomis, suteikiant inžinieriams virtualią prieigą iš namų. Trojoje, Mičigano valstijoje, įsikūrusio buvusio „General Motors Co.“ automobilių dalių padalinio „Aptiv Plc“ generalinis direktorius Kevinas Clarkas pasitelkia dronus ir papildytos realybės įtaisus „Oculus“, kad pademonstruotų Meksikos, Vengrijos ar Kinijos klientams gamyklų našumą ir gamybos trukmę.
„Šiais laikais keliaujame žymiai mažiau, – sakė K. Clarkas. – Manau, kad ateityje žmonės keliaus ne todėl, kad reikia, o todėl, kad keliauti smagu.“
Daugeliui bendrovių sutaupytos išlaidos bus pagrindinis veiksnys, skatinantis apkarpyti keliones, tačiau nuo jo nedaug atsilieka nerimas dėl anglies pėdsako ir darbuotojų gerovės, sakė P. Fabre.
Kompanijos visame pasaulyje patiria investuotojų ir reguliavimo institucijų spaudimą sumažinti CO2 emisijas. Europos Komisija liepos mėnesį parengė ambicingą klimato planą, kuris privers visas pramonės šakas atsisakyti iškastinio kuro. Jau seniai taikomasi į aviaciją, nors ji sudaro tik apie 2,4 proc. pasaulinio žmonių išmetamo CO2. Tiesa, sektorius prieš pandemiją sparčiai augo, be to, skraidymas daro ir daugiau neigiamo poveikio Žemės atmosferai.
„Kompanijos pripažįsta, kad skrydžių retinimas yra vienas iš būdų pristabdyti klimato kaitą, – teigia Andrew Murphy, advokatų grupės „Transport & Environment“ aviacijos direktorius. – Per ateinančius 10 metų patikimiausias būdas sumažinti aviacijos išmetamųjų teršalų kiekį bus skraidyti kuo mažiau.“
Oro linijos kompanijoms siūlo priemones, skirtas sumažinti emisijų poveikį anglies dioksido kompensacijomis, o savo lėktuvų flotiles atšviežina naujesniais, efektyvesniais modeliais. Tačiau išspjaudamos tonas anglies dioksido, avialinijos nelabai gali įrodyti, kad skraidymas yra tvarus susisiekimo būdas. Vandeniliu ir elektra varomus komercinius lėktuvus pamatysime tik už kelių dešimtmečių, o alternatyvus aviacinis kuras kol kas nėra plačiai prieinamas ir kelia bilietų kainas.
Vežėjams gali tekti modifikuoti orlaivių konfigūracijas, sumažinant verslo klasės vietų skaičių ir pridedant daugiau ekonominės premium klasės vietų. Ekonominės premium vietos kainuoja pigiau nei verslo klasės ir užima mažiau erdvės.
Pavyzdžiui, „Air France“ vysto vadinamąją verslo-laisvalaikio kategoriją keleiviams, perkantiems premium klasės bilietus atostogoms, teigia grupės finansų direktorius Stevenas Zaatas. Trisdešimt du „Air France 777“ lėktuvai yra aprūpinti „greito keitimo“ sistemomis, leidžiančiomis aviakompanijai sumažinti savo verslo klasės salono dydį. „Air France“ neabejoja verslo kelionių atsigavimu, tačiau „prireikus lėktuvus visada galima perkonfigūruoti“, interviu „Bloomberg TV“ sakė S. Zaatas.
Kol oro linijos nerimauja dėl sumažėjusio verslo klientų skaičiaus, kai kurie iš tų klientų tik džiaugiasi, kad nebereikės amžinai blaškytis po pasaulį.
„Malonus šalutinis sumažėjusių tolimų verslo kelionių poveikis – mažiau streso skrendantiems žmonėms“, – interviu sakė Vokietijos verslo kelionių asociacijos VDR vadovas Hansas-Ingo Biehlis. Baylor medicinos koledžo tyrimas atskleidė, kad dažnai skraidantiems asmenims kyla tokia pati vėžio rizika kaip ir nutukėliams. Be to, ne paslaptis, kad „džetlagas“ kenkia produktyvumui.
„Kelionės apipintos mitais ir fantazijomis, tačiau jos tikrai labai vargina, – patvirtino „Michelin“ generalinis direktorius F. Menegaux. – Turėtume keliauti tik tada, kai to tikrai reikia. Aš pats daug keliauju ir galiu pasakyti, kad tai alina fiziškai ir atima daug jėgų.“