Tarp 20 kompanijų pateko „Huawei Technologies Co.“ ir „Hangzhou Hikvision Digital Technology Co.“, taip pat nemažai valstybinių įmonių. Laiškuose įstatymų leidėjams, datuojamuose birželio 24 d., Pentagonas teigė pateikiantis „komunistinės Kinijos karinių kompanijų, veikiančių Jungtinėse Valstijose“ sąrašą, kurio pirmą kartą buvo prašoma 1999 m. gynybos politikos įstatyme.
Į šį sąrašą patenka „subjektai, priklausantys Kinijos vyriausybei, kariuomenei ar gynybos pramonei, jų kontroliuojami arba su jomis susiję“, pranešime pažymėjo Pentagono atstovas Jonathanas Hoffmanas.
„Tuo metu, kai Kinijos Liaudies Respublika bando ištrinti ribas tarp civilinio ir karinio sektorių, „žinoti savo tiekėją“ yra kritiškai būtina, – teigė J. Hoffmanas. – Mes tikime, kad šis sąrašas bus paranki priemonė JAV vyriausybei, įmonėms, investuotojams, akademinėms institucijoms ir kitiems bendraminčiams, kurie siekia deramai patikrinti savo partnerystes su šiais subjektais, juo labiau, kad sąrašas ir toliau auga.“
Nors šį žingsnį iš esmės galima vertinti kaip simbolinį, nes jis nesuteikia JAV prezidentui naujų įgaliojimų, jis buvo žengtas tada, kai santykiai tarp dviejų supervalstybių ir toliau blogėja, o Kinija JAV rinkimų kampanijoje iškyla kaip reikšminga užsienio politikos problema. JAV grasina Kinijai sankcijomis už tai, kaip ji elgiasi su musulmonų mažumų bendruomenėmis ir kaip malšina neramumus Honkonge, o Pekinas pastaraisiais metais grasina sudaryti nuosavą juodąjį JAV kompanijų sąrašą.
Kinijos kompanijų, neva turinčių ryšių su Liaudies išsilaisvinimo armija, sąrašas buvo sudarytas pagal 1999 m. Gynybos leidimų įstatymą, tačiau nė viena administracija niekada nepateikė reikalaujamos ataskaitos. Pagal 1977 m. Tarptautinį nepaprastosios padėties ekonomikos įgaliojimų įstatymą D. Trumpas turi įgaliojimus taikyti toms bendrovėms finansines sankcijas.
„Nepagrįsta“
Kinijos užsienio reikalų ir gynybos ministerijos, taip pat Valstybinė turto priežiūros ir administravimo komisija, prižiūrinti Kinijos vyriausybės valdomas kompanijas, ne iš karto atsakė į faksogramą, nes šalyje šiuo metu valstybinės atostogos. „Huawei“, kuriai jau taikomi įvairūs JAV vyriausybės apribojimai, taip pat ne iš karto atsakė į prašymą pakomentuoti.
„Hikvision“ JAV žingsnį pavadino „nepagrįstu“, teigdama, kad jos nuosavybės informacija visada buvo skelbiama viešai, nes tai yra biržoje listinguojama kompanija ir „savarankiškai valdoma įmonė“. Ji pareiškė, kad ir toliau bendradarbiaus su JAV vyriausybe, „siekdama atsakyti į klausimus ir patikslinti bet kokius nesusipratimus apie kompaniją“. „Hikvision“ yra patekusi tarp Kinijos subjektų, pernai D. Trumpo administracijos įtrauktų į juodąjį sąrašą.
„Hikvision“ griežtai prieštarauja JAV vyriausybės sprendimui be reikalo taikyti niekada iki šiol nenaudotą 21 metų senumo įstatymą, – pažymėjo kompanijos atstovas. – „Hikvision“ ne tik kad nėra „Kinijos karinė kompanija“, mes apskritai niekada nedalyvavome jokiuose mokslinių tyrimų ir plėtros projektuose, skirtuose karinėms reikmėms.“
Kinija nuo seno vykdo politiką, vadinamą „civiline ir karine integracija“, kuri leidžia abiejų sektorių įmonėms dalytis dvejopo naudojimo technologijomis. Kai kuriais atvejais ši politika leidžia Kinijos kariuomenei naudotis technologijomis, kurias šiaip būtų sudėtinga gauti dėl sankcijų, įvestų po 1989 m. Tiananmenio aikštės žudynių.
„Šiandien Pentagono pristatytas sąrašas yra tik pradinis, todėl, deja, nepakankamas norint perspėti Amerikos žmones apie valstybines ir valstybės kontroliuojamas kompanijas, kurios remia Kinijos vyriausybę ir Komunistų partijos veiklą, keliančią grėsmę JAV ekonominiam ir nacionaliniam saugumui“, – pabrėžė respublikonų senatorius Marco Rubio.
Kinijos „vanagai“ Kongrese jau seniai ragino paspausti iždo sekretorių Steveną Mnuchiną įgyvendinti sankcijas prieš „Huawei“. Vis dėlto neaišku, ar prezidentas rinkimų metais bus pasirengęs imtis tokių agresyvių veiksmų prieš Kinijos verslo čempionus, nes Pekino vyriausybė greičiausiai imtųsi atsakomųjų veiksmų prieš amerikiečių kompanijas.
„Seniai laikas“
Derekas Scissorsas, konservatyvaus Amerikos įmonių instituto Kinijos ekspertas, teigia, kad „vyriausybei seniai buvo laikas nurodyti, kurios Kinijos firmos turi glaudžių ryšių su kariuomene. Bet jei nesulauksime su tuo susijusių prasmingų veiksmų, tai bus tik pozavimas, galbūt reaguojant į Boltono knygą“.
Buvęs patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas savo memuaruose, kurie prekyboje pasirodė antradienį, tvirtina, jog D. Trumpas paprašė Kinijos lyderio Xi Jinpingo paskatinti amerikietiškų žemės ūkio produktų pirkimą, kad padėtų jam laimėti lapkričio rinkimus. D. Trumpas šį teiginį atmetė.
Kai kurios kitos sąraše atsidūrusios didelės kompanijos:
„Aviation Industry Corporation of China“: žinoma kaip „AVIC“, ši valstybinė įmonė gamina karinius ir civilinius orlaivius, taip pat tiekia lėktuvų komponentus „Airbus SE“ ir „Boeing Co.“
„China Aerospace Science and Technology Corporation“ ir „China Aerospace Science and Industry Corporation“: valstybei priklausančios bendrovės, gaminančios karinius komponentus, palydovus ir nepilotuojamas oro transporto priemones.
„China Railway Construction Corporation“: valstybinė įmonė, užsiimanti infrastruktūros projektų, tokių kaip geležinkeliai, tuneliai ir uostų terminalai, statyba.
„China Telecommunications Corp“: šiai bendrovei priklauso Honkongo biržoje listinguojama „China Telecom Corp.“, antroji pagal dydį šalies telekomunikacijų kompanija, pernai uždirbusi 54 milijardus dolerių pajamų. Federalinė ryšių komisija peržiūri „China Telecom“ JAV padalinio licenciją, teigdama, jog bendrovės ryšiai su vyriausybe kelia pavojų nacionaliniam saugumui. Valstybinės „China Telecom“ advokatai anksčiau šį mėnesį atsakė laišku, kuriame teigiama, jog kompanija laikosi visų JAV įstatymų ir pavojaus saugumui nekelia.
„China Mobile Communications Group Co.“: jai priklauso Kinijos didžiausias mobiliųjų tinklų operatorius, turintis daugiau kaip 940 milijonų abonentų. Praėjusiais metais FCC atsisakė išduoti licenciją Honkonge listinguojamos bendrovės „China Mobile Ltd.“ JAV padaliniui, sakydamas, kad tai „keltų didelę ir rimtą riziką nacionaliniam saugumui ir teisėsaugai“.
Pilnas sąrašas: „Aviation Industry Corporation of China“; „China Aerospace Science and Technology Corporation“; „China Aerospace Science and Industry Corporation“; „China Electronics Technology Group Corporation“; „China South Industries Group Corporation“; „China Shipbuilding Industry Corporation“; „China State Shipbuilding Corporation“; „China North Industries Group Corporation“; „Huawei Technologies Co.“; „Hangzhou Hikvision Digital Technology Co.“; „Inspur Group“; „Aero Engine Corporation of China“; „China Railway Construction Corporation“; „CRRC Corp.“; „Panda Electronics Group“; „Dawning Information Industry Co.“; „China Mobile Communications Group“; „China General Nuclear Power Corp.“; „China National Nuclear Power Corp.“; „China Telecommunications Corp.“.