62-ejų metų generalinės direktorės pareigos pakibo ant plauko, pasklidus įtarimams, kad Švedijos bankas buvo naudojamas milijardų buvusios Sovietų Sąjungos dolerių perpumpavimui į Vakarus; pinigų plovimo skandalo centre atsidūrė „Danske Bank A/S“ Estijos padalinys. B. Bonnesen ryžtingai atmetinėjo bet kokius ryšius su skandalu, kol Švedijos žiniasklaidos pranešimai jos neprivertė praėjusį mėnesį patikrinti visų banko operacijų.

Šią savaitę investuotojai sujudo išgirdę SVT pranešimus, kad seniausias Švedijos bankas tarpininkavo persiunčiant pinigus buvusiam D. Trumpo rinkimų kampanijos pirmininkui, už aferas nuteistam Paului Manafortui. Negana to, paaiškėjo, kad banko paslaugomis naudojosi ir nuverstas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius. SVT duomenimis, apskritai paėmus, 2010–2016 m. „Swedbank“ per savo Estijos padalinį galėjo perleisti iki 20 milijardų neaiškios kilmės eurų.

Šiuo metu bylą nagrinėja Jungtinės Valstijos, o Švedijos prokurorai tiria, ar „Swedbank“ iš tiesų galima kaltinti sukčiavimu. B. Bonnesen trečiadienį vakare pareiškė, kad bankas „tiki nieko nenuslėpęs“ nuo valdžios institucijų.

Nuo praėjusio mėnesio, kai įtarimai iškilo į paviršių, „Swedbank“ akcijos nukrito apie 30 proc., o banko rinkos vertė sumažėjo maždaug 7,6 milijardais dolerių.

Dabar kyla klausimas, ar akcininkai, susirinkę į metinį visuotinį susirinkimą Stokholme, nepareikalaus pakeisti vadovybę, kad banką iš krizės išvairuotų naujas vadovas.

Akcininkų pasipiktinimas

Ketvirtadienį Švedijos sostinėje atidarius akcijų rinką paaiškėjo, kad „Folksam“, „Alecta“ ir AMF, kurie kartu kontroliuoja apie 16 proc. „Swedbank“ akcinio kapitalo, vienbalsiai nutarė neatleisti B. Bonnesen nuo atsakomybės 2018 m., o tai gali reikšti vieną žingsnį iki atleidimo iš pareigų.

„Nordnet“ taupymo patarėja Frida Bratt teigė, kad naujausiose ataskaitose nurodomas bankas, turintis „bunkerio mentalitetą ir žemą skaidrumą“.

Pinigų plovimo įtarimų sukeltos bangos sklinda ir toliau. Trečiadienį SVT pranešė, kad Niujorko Finansinių paslaugų departamentas nagrinėja, ar „Swedbank“ nepateikė klaidinančios informacijos, susijusios su advokatų kontora „Mossack Fonseca“, atsidūrusia vadinamojo „Panamos dokumentų“ skandalo centre. Bankas atsakė, kad jis visapusiškai bendradarbiauja su visomis atitinkamomis institucijomis.
„Swedbank“

Dar daugiau klausimų

Trečiadienį banko būstinę patikrino Švedijos ekonominių nusikaltimų tarnyba, tirdama, ar „Swedbank“ nepažeidė vidinės informacijos taisyklių, iš anksto įspėdama savo pagrindinius akcininkus apie SVT nešvarių pinigų pranešimą, kuris buvo transliuojamas vasario 20 d.

Skandalas pakurstė klausimus apie galimą korupciją, kuri gali siekti toliau nei didžiausias šalies hipotekos bankas – iki pat Švedijos hierarchijos. Finansų priežiūros institucijos vadovas Erikas Thedeenas turėjo pasitraukti iš „Swedbank“ bylos dėl savo ryšių su dabartiniu valdybos nariu.

Švedijos spauda išreiškė susirūpinimą dėl banko vadovų nešališkumo, nurodydama karjeros ir draugystės ryšius, siejančius reguliavimo instituciją, „Swedbank“, jo valdybą ir kai kuriuos didžiausius akcininkus.

Johanas Sidenmarkas, AMF (pensijų fondo ir „Swedbank“ akcininko) direktorius pareiškė, kad jo įmonė nėra patenkinta priemonėmis, kurių ėmėsi bankas skandalo metu.

AMF tikisi, kad „Swedbank“ valdyba ir vadovybė „su visa jėga ir didžiausia skuba“ atkurs pasitikėjimą banku, pridūrė J. Sidenmarkas.

Atskirame pareiškime šį požiūrį patvirtino ir kito stambaus akcininko „Alecta AB“ generalinis direktorius Magnusas Billingas. Pasak jo, įmonė nepatenkinta tuo, kaip bankas tvarkosi su kaltinimais dėl pinigų plovimo, kaip ir nepakankamu „Swedbank“ skaidrumu.

AMF ir „Alecta“, dalyvaujantys „Swedbank“ valdybos narius siūlančiame nominacijos komitete, antradienį į banko valdybą paskyrė buvusią Švedijos vertybinių popierių pardavėjų asociacijos vadovę Kerstin Hermansson, kad padėtų sugrąžinti pasitikėjimą banku.