Paskaičiuota, kad plieno gamyba sukuria 7 proc. pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o kai kurie procesai nėra lengvai vykdomi naudojant elektros energiją. Pereidama prie nulinių emisijų gamybos metodų pramonė turės išleisti 215-278 mlrd. JAV dolerių kapitalo investicijoms, rodo „Bloomberg“ energetikos duomenų ir analizės padalinio ataskaita. Vis dėlto pagal tokią sistemą pagamintas plienas galiausiai gali kainuoti pigiau nei šiandien.
„Plieno pramonės kelias link dekarbonizacijos bus nelengvas. Ji yra smarkiai priklausoma nuo anglies, turi ribotas galimybes padidinti savo perdirbtos produkcijos dalį dėl susidarančio metalo laužo, ir jai teks laukti, kol sumažės vandenilio sąnaudos, kad užtikrintų ekonomiškai konkurencingą švarią gamybą“, – ataskaitoje rašė BNEF analitikai, tarp jų ir Julia Attwood.
Maždaug 69 proc. dabartinės plieno gamybos priklauso nuo anglies, naudojamos aukštakrosnėse, teigiama ataskaitoje. Atsižvelgiant į jo kainą ir stiprumą, nėra akivaizdžios medžiagos, kuri pakeistų plieną, būtiną daugelyje gyvenimo sferų, nuo pastatų ir automobilių iki skrudintuvų bei medicinos įrengimų.
Vyriausybės turės padėti pramonei šiuo pereinamuoju laikotarpiu, ir reikės nustatyti anglies kainas arba subsidijas iki 145 JAV dolerių už toną anglies dioksido, norint paskatinti pradinius pokyčių etapus per ateinantį dešimtmetį, teigė BNEF. Pramonės išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis prilygsta apie 2,55 mlrd. metrinių tonų anglies.
„Norint dekarbonizuoti plieno pramonę, labai svarbi tvirta politika“, – rašoma ataskaitoje.
Nulinės taršos plienas
Ataskaitoje išsamiai aprašomas kelias, kaip eliminuoti šias emisijas. Plieno laužo perdirbimas elektrinėse lankinėse krosnyse smarkiai išaugtų naudojant elektrą iš atsinaujinančių šaltinių. Gaminant bendros paskirties plieną naujai pastatytose krosnyse galėtų būti naudojamas vandenilis, išgautas iš vandens naudojant atsinaujinančią energiją. Plieno gamyklos, naudojančios anglį ar dujas, galėtų pradėti maišyti vandenilį, ir tai padėtų sukurti kuro rinką ir sumažinti jo kainą. Kai kuriose šiuo metu veikiančiose anglį naudojančiose gamyklose būtų įdiegta išmetamųjų teršalų surinkimo technologija.
Anot BNEF, iki 2050 metų metalas, pagamintas pagal šią atnaujintą sistemą, kainuotų mažiau nei dabar. Penkerių metų vidutinė žaliavinio plieno kaina siekia 726 JAV dolerius už metrinę toną, o ataskaitoje siūlomos technologijos galėtų atpiginti plieną iki 418-598 dolerių už toną.
„Aiškėja technologiniai pramonės dekarbonizavimo keliai, stiprėja dekarbonizacijos palaikymo politika, atsiranda ekologiško plieno paklausa tarp pirkėjų, – teigia BNEF. – Mūsų vertinimu, 27 proc. plieno pajėgumų jau šiandien atitinka įmonėms keliamus nulinės emisijos tikslus.“