„Pokalbiai apie susijungimus ir įsigijimus (M&A) arba kitas kombinacijas yra dabartinių diskusijų dėl akcijų paketo viršuje, – ketvirtadienį interviu „Bloomberg Television“ sakė A. Orcelis. – Galime konstruktyviai svarstyti, ar visi norime sukurti kažką daugiau nei tik vertę, kurią gali sukurti vienas „Commerzbank“.
Trečiadienį „UniCredit“ atskleidė, kad prie tyliai rinkoje sukauptos pozicijos pridėjo visas šią savaitę Vokietijos vyriausybės pasiūlytas akcijas. Valstybė siekia atsiimti savo dalį iš banko, kurį išgelbėjo po 2008-ųjų finansų krizės.
Sulig netikėtu A. Orcelio žingsniu dėl „Commerzbank“ Vokietijoje gali būti sukurta nauja bankininkystės milžinė. Sandoris būtų vienas didžiausių regione kada nors įgyvendintų tarpvalstybinių susijungimų, tačiau jis susiduria su rimtomis kliūtimis, pavyzdžiui, darbuotojų pasipriešinimu. Vokietijos vyriausybė vis dar valdo didesnį akcijų paketą nei „UniCredit“, nors ir pradėjo jį pardavinėti.
Vadovas leido suprasti, kad bankas išlieka lankstus dėl tolesnių veiksmų. Norėdamas įsigyti daugiau nei 10 proc. „Commerzbank“ akcijų paketą, „UniCredit“ turėtų prašyti Europos Centrinio Banko (ECB) leidimo.
„Yra galimybė, kad vyriausybė pardavinės toliau, ir mes būtume suinteresuoti tinkamomis sąlygomis, – sakė jis. – Yra galimybė, kad pirksime atviroje rinkoje, arba gali būti, kad nieko nedarysime.“
Europos bankų vadovai jau seniai skundžiasi, kad dėl susiskaidžiusių žemyno rinkų tarpvalstybiniai susijungimai yra nepraktiški. Tačiau kai kurių didžiausių regiono kreditorių, įskaitant „UniCredit“, rekordinis pelnas per pastaruosius porą metų vėl paskatino susidomėjimą sandoriais. Italijos banko įvertinimas viršijo daugelio panašių bankų įvertinimą, todėl sąlygos A. Orceliui svarstyti galimus tikslus yra palankios.
Trejus metus A. Orcelis žvalgėsi naujo „revoliucinio“ sandorio bankui „UniCredit“, kuriam kadaise patarinėjo sudarant sandorius ir kuriam dabar vadovauja. Dabar jis turi net 10 mlrd. eurų potencialiems įsigijimams, nes pasinaudojo didesnių palūkanų normų teikiama nauda ir kartu sumažino sąnaudas. Generalinis direktorius yra sakęs, kad nuolat ieško galimų sandorių tose rinkose, kuriose veikia „UniCredit“, tačiau tik esant tinkamai vertei ir sąlygoms.
Kitas vykdomojo direktoriaus žingsnis – užmegzti ryšius su „Commerzbank“ akcininkais „ir pažiūrėti, ar yra pagrindas susijungimui“, teigė jis. Jis leido suprasti esąs pasirengęs pasitraukti, jei prireiks.
„Mes galime pakilti, galime kristi žemyn ir galime susijungti, – sakė A. Orcelis. – Esame labai kantrūs.“
Vasarą, kai vis dažniau buvo spėliojama, kad Vokietijos vyriausybė sumažins savo akcijų paketą, jis sakė nusprendęs įsigyti akcijų paketą, nes kaina buvusi patraukli.
A. Orcelis jau dabar susiduria su tam tikru pasipriešinimu. Vokietijos vyriausybė neišreiškė didelio entuziazmo dėl susijungimo, o profesinė sąjunga „Verdi“ trečiadienį paragino pareigūnus nedelsiant sustabdyti bet kokių papildomų „Commerzbank“ akcijų pardavimą. Pagal vertybinių popierių rinkos taisykles, Vokietija vis tiek negali parduoti daugiau akcijų mažiausiai tris mėnesius.
„Visada siekėme dialogo su reguliavimo institucijomis, įstaigomis ir kolegomis Vokietijoje, – sakė A. Orcelis. – Manyčiau, kad visos atitinkamos suinteresuotosios šalys gerai žinojo, ką mes darome, kitaip nebūtume ėmęsi šių veiksmų.“
ECB taip pat buvo informuotas dar vasarą, trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“.
Pridėtinė vertė
Žinomas kaip sandorių sudarytojas, A. Orcelis pernai, būdamas „UniCredit“ vadovu, įgyvendino pirmąjį stambų įsigijimo sandorį, nutaręs pirkti Graikijos valstybės turimą „Alpha Bank“ akcijų paketą ir įsigijęs „Alpha“ padalinį Rumunijoje. Liepos mėnesį „UniCredit“ sutarė įsigyti Lenkijos bankininkystės paslaugų teikėją „Vodeno“ ir Belgijos skaitmeninį banką „Aion Bank SA“.
„Manome, kad, atsižvelgiant į rinkos susiskaidymą, yra galimybių kurti papildomą vertę konsoliduojant, – teigė jis. – Jei yra pagrindas tai daryti konstruktyviai ir sustiprinti tai, ką galime pasiūlyti Vokietijos ekonomikai ir Europai, tuomet toks „UniCredit“ žingsnis yra puikus.“