Nors plačiai tikimasi, kad pasaulinis augimas sustiprės paskiepijus vis daugiau žmonių, vyriausieji ekonomistai, virtualiai dalyvavę tris dienas trukusioje metinėje Amerikos ekonomikos asociacijos konferencijoje, pagrindinį dėmesį skyrė per pandemiją išryškėjusiai akį rėžiančiai nelygybei ir netikėtoms kovos su COVID-19 pasekmėms.
„Kiekvieną netolimoje praeityje vykusią krizę pasitinkame su vis agresyvesnėms centrinių bankų priemonėmis ir vis didesniais ekonominiais svertais, tiek valstybiniais, tiek privačiais“, – sakė buvęs Indijos atsargų banko valdytojas Raghuramas Rajanas. – Kyla realus klausimas: ar tai ydingas ratas? Ar jis ir toliau suksis, kol galiausiai bus priverstas sustoti?“
Remiantis Vašingtone įsikūrusio Tarptautinių finansų instituto (IIF) informacija, pasaulinės skolų apimtys pernai padidėjo daugiau nei 15 trln. dolerių, iki rekordinio 277 trln. JAV dolerių lygio, prilygstančio 365 proc. pasaulinio bendrojo vidaus produkto (BVP). Skolų mastas iš visų sektorių – nuo namų ūkio iki vyriausybinių ir įmonių obligacijų – išaugo, rodo duomenys iš IIF, kuriam priklauso svarbiausios pasaulio finansinės institucijos.
Taip pat išaugo ir nelygybė – tiek šalių viduje, tiek tarp šalių, – nes pandemija ypač skaudžiai kirto skurdžiausiesiems. Jungtinėse Valstijose tarp juodaodžių ir ispanakalbių užfiksuota proporcingai daugiau mirčių nei tarp baltųjų, tuo tarpu mažas pajamas uždirbantys darbuotojai, dirbantys tokiose pramonėse kaip laisvalaikio ir svetingumo sektoriai, patyrė stipriausią atleidimų smūgį nei tie, kurie tęsia darbus iš namų.
„Pandemija apnuogino nelygybės mastą, ir daugeliu atvejų tik dar labiau pagilino tokias nelygybes“, – sakė Nobelio ekonomikos premijos laureatas Josephas Stiglitzas.
Nors turtingos valstybės, tokios kaip Jungtinės Valstijos, sušvelnino smūgį savo piliečiams skirdamos didelio masto vyriausybinę paramą, skurdesnės šalys to daryti neįstengė. Pasak J. Stiglitzo, Kolumbijos universiteto profesoriaus, 46-ioms mažiausiai išsivysčiusioms šalims teko tik 0,002 proc. iš 12,7 trln. dolerių valstybinių finansinio skatinimo priemonių, skirtų kovoje prieš koronaviruso pandemiją.
„Daugeliu atžvilgiu po šios pandemijos per dešimtmečius pasiekta pažanga siekiant sumažinti pasaulinę nelygybę gali pavirsti niekais“, ypač skurdžiausiose šalyse, sakė Harvardo universiteto profesorius ir buvęs tarptautinio valiutos fondo (TVF) vyriausiasis ekonomistas Kennethas Rogoffas.
Žinoma, ne visos naujienos, pasitraukus iš pandemijos, bus blogos. Neįtikimas greitis, kokiu buvo sukurtos vakcinos, ir spartus telemedicinos augimas yra išties sveikintini įvykiai.
Ekonomistas Nicholasas Bloomas iš Stanfordo universiteto taip pat atkreipė dėmesį į galimą produktyvumo augimą, daugiau laiko skiriant darbui iš namų – jo manymu, ši tendencija išliks ir po pandemijos.
Anot profesoriaus R. Rajano, šiuo metu dirbančio Čikagos universitete, atsiliekančios Amerikos kaimo vietovės taip pat gali pajausti apčiuopiamą naudą, nes pasiturintieji bus linkę bėgti iš perpildytų didmiesčių į didesnes namų erdves kitose vietovėse.
Skolų našta
Dar iki pandemijos Jungtinės Valstijos, Kinija ir daugelis kitų šalių susidūrė su augančia nelygybe ir didėjančiomis skolomis. Kai koronaviruso krizės atslūgs, šios dvi tendencijos gali susijungti ir sukelti problemų pasaulio ekonomikai.
COVID-19 „smarkiai pagilino nelygybę, kartu iškeldama finansinio nestabilumo klausimą“, teigė Pasaulio banko (PB) vyriausioji ekonomistė Carmen Reinhart.
Pavyzdžiui, nemažai nedideles pajamas gaunančių namų ūkių turi didelių skolų ir gali susidurti su nemažais sunkumais, kai laikini atidėjimai mokėjimams už hipoteką ir nuomą bus atšaukti, sakė ji.
Anot R. Rajano, smulkios verslovės taip pat gali nukentėti, nes daugeliui jų išsilaikyti padėjo JAV „Paycheck“ apsaugos programa (PPP) ir kitos vyriausybinės priemonės. „Ateina didelė galimų bankrotų banga“, – sakė jis.
„Pasauliniai padariniai“
Kai kurioms besivystančioms rinkos ekonomikoms ir skurdesnėms šalims ši problema yra dar opesnė. Iš tiesų, J. Stiglitzas įžvelgia „skolų krizės su pasauliniais padariniais riziką“. „Daugelis šalių dar iki pandemijos buvo pernelyg įsiskolinusios, o pastebimai sumažėjusios jų pajamos žada būsimus sunkumus aptarnaujant skolą“, sakė jis.
Bet Jungtinės Valstijos ir kitos turtingesnės šalys nebus apsaugotos nuo būtinybės imtis priemonių pažaboti augančią vyriausybės skolą, vos tik pasibaigs koronaviruso krizė, teigia buvusi Baltųjų rūmų vyriausioji ekonomistė Christina Romer.
JAV biudžeto deficitas per fiskalinius metus, pasibaigsiančius rugsėjo 30 dieną, pasieks 2,3 trln. dolerių, arba daugiau nei 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP); per fiskalinius 2020 metus biudžeto deficitas siekė 3,1 trln. dolerių, praneša Atsakingo federalinio biudžeto komitetas.
„Kai pandemija pasibaigs, mums reikės sutvarkyti savo fiskalinę politiką, – sakė Ch. Romer, kuri šiuo metu dirba Kalifornijos universitete, Berklyje. – Mums prireiks iš esmės sumažinti savo skolų naštą, kad būtume pasiruošę įveikti kitą krizę, pandemiją ar kokį kitą užgriūsiantį išbandymą.“