„Alibaba“ susiduria su galimai didžiausia krize per visus jos dviejų dešimtmečių egzistavimo metus, ir vasario 2 dieną planavo pranešti, kad jos trečiojo ketvirčio pardavimų augimas buvo lėčiausias per penkis metus.
Netikrumo ženklų atsirado pernai lapkritį, kai priežiūros institucijos pirmą kartą torpedavo „Ant Group“ rekordinį pradinį viešąjį siūlymą, o vėliau inicijavo tyrimą dėl elektroninės prekybos įmonės veiklos. „Alibaba“ akcijos atpigo 16 proc. nuo sustabdyto „Ant“ debiuto, taip pademonstravusios prasčiausius rezultatus Honkongo „Hang Seng Index“ indekse. Tokia dinamika smarkiai skiriasi nuo jos didžiausios varžovės „Tencent Holdings Ltd.“, kurios rinkos vertė trumpą akimirką priartėjo prie 1 trln. dolerių lygio, jos akcijoms pasiekus naujas aukštumas šią savaitę.
J. Ma bendrovei, kitados žinomai kaip vėliavnešei Kinijos sparčiai kylančių privačių įmonių bei klestinčio internetinio verslo sferoje, dabar gresia baudos iki 10 proc. nuo jos pajamų, arba 7,8 mlrd. dolerių, jeigu bus nustatyta, kad ji piktnaudžiavo savo dominavimu rinkoje.
Be kita ko, įmonės vadovai gali sulaukti klausimų apie tai, kaip galimos griežtos priemonės jos dukterinei įmonei „Ant“ gali pakenkti bendrovės perspektyvoms, atsižvelgiant į tai, kad pastaroji įmonė teikia vartotojų paskolas pusei milijardo „Alibaba“ pirkėjų. Tuo tarpu vartojimas atsilieka nuo pramoninės veiklos platesniame Kinijos ekonominio atsigavimo procese, visų pirma dėl vis dar tebesitęsiančios koronaviruso pandemijos.
„Reguliavimo veiksmų mastas vis dar gana neaiškus. Tokios praktikos kaip išimtinė pardavimo teisė nebebus įmanomos. O „Ant Group“ rinkos vertė bus daug mažesnė po restruktūrizacijos, – teigė „Bloomberg Intelligence“ vyresnysis analitikas Vey-Sern Lingas. – Jei kalbėsime apie veiklą ir esminius aspektus, aš neprisimenu rimtesnės padėties nei dabartinėmis aplinkybėmis.“
Pajamos per tris mėnesius, pasibaigusius gruodį, tikėtina, pašoko 33 proc. iki rekordinio 215,4 mlrd. juanių (33 mlrd. JAV dolerių) lygio, rodo vidutinės analitikų prognozės, iš dalies paremtos platesnio masto Vienišių dienos reklama spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje. Tai lėčiausia gruodžio ketvirčio plėtra nuo 2015 metų.
Reguliavimo priemonės, daugiausia skirtos internetinei prekybai, gali sutrukdyti „Alibaba“ galimybėms stabdyti lėtėjimą. Jomis taip pat siekiama atremti eilę varžovų, nuo JD.com Inc., kuri anksčiau yra apkaltinusi „Alibaba“ nesąžiningu spaudimu prekiautojams vengti konkurentų, iki „Pinduoduo Inc.“, kurio 730 mln. metinių vartotojų ratas artėja prie tvirtos „Alibaba“ 757 mln. vartotojų bazės.
Bet kokios reguliavimo priemonės, kuriomis reikalaujama iš „Alibaba“ visiškai sustabdyti vadinamąją priverstinės monopolinės teisės politiką gali nusmukdyti „Tmall“ pardavimus kone dešimtadaliu 2021 metais, kol 2022 metais ir vėliau pardavimai, tikėtina, susigrąžins 18-20 proc. metinį augimą, teigia San Fransiske įsikūrusi „Octahedron Capital Management LP.“. Jos vertinimu, šiuo metu mažiau nei 10 proc. geriausiai parduodamų prekės ženklų turi išimtinę pardavimo teisę.
Tuo tarpu vaizdo įrašų platformos, tokios kaip „ByteDance Ltd.“ ir „Tencent“ remiama „Kuaishou Technology“, taip pat skverbiasi į tiesioginių transliacijų lauką kaip pardavimų platformą, tikėdamosi užgriebti didesnę elektroninės prekybos dalį. Pekine įsikūrusi „ByteDance“ atskleidė savo pajamas, surinktas per Vienišių dieną, pirmą kartą 2020 metais, jai priklausančiai „Douyin“, kiniškai „Tik Tok“ versijai, surinkus užsakymų už 18,7 mlrd. juanių bendrosios prekių vertės.
„Douyin“ ir „Kuaishou“ elektroninės prekybos verslai šiandien išlieka nedideli, bet abu jie toliau auga ir gali ilgainiui sukelti didesnę konkurencinę grėsmę tokiose pelningose kategorijose kaip drabužiai ir asmens priežiūra“, sausio 25 d. ataskaitoje teigia „Bernstein“ analitikai, vadovaujami Robino Zhy. „Ši porelė iki šiol dominavo trumpų vaizdo įrašų formate, ir akivaizdu, kad abi bendrovės į elektroninę prekybą žvelgia kaip į priemonę gauti tam tikros pinginės naudos iš vartotojų praleisto laiko.“
Kreditavimo taisyklių pakeitimai gali sukelti iššūkių ir jos antrinės įmonės „Ant“ prekybos operacijoms. Nors „Alibaba“ generalinis direktorius Danielius Zhangas pareiškė, kad bendrovė neskaičiuoja, kokia dalis jos pardavimų yra finansuojama iš „Ant“ paskolų, finansinių technologijų milžinė teikia nedidelius negarantuotus kreditus maždaug 500 mln. žmonių per savo „Huabei“ („Tiesiog vartok“) ir „Jiebei“ („Tiesiog skolink“) platformas. Jos iš dalies naudojamos sumokėti už drabužių bei kosmetikos pirkinius iš „Taobao“ internetinės parduotuvės, arba už keliones, užsisakytas per „Fliggy“, grupės internetinę kelionių svetainę.
„Mažesnis vartotojų skolinimasis per „Huabei“ turės neigiamą poveikį elektroninės prekybos verslui, ypač stambių pirkinių kategorijoje“, – sakė Ella Ji, „China Renaissance“ analitikė. Net jei ir taip, bendras poveikis tebėra nedidelis, nes vartotojai gali naudotis kredito kortelėmis ir kitomis mokėjimo priemonėmis apsipirkinėdami per jos platformas, pridūrė ji.
Reguliuotojų priemonių plane padaliniui „Ant“ buvo nurodyta „pakoreguoti“ savo skolinimo, draudimo bei turto valdymo paslaugas. Bendrovė planuoja pertvarkyti savo pagrindines vartotojų kreditų operacijas į naują vartotojų finansavimo padalinį, kuris turėtų teisę vykdyti operacijas visos šalies mastu, sakė šaltiniai, susipažinę su situacija. O griežtesni kapitalo reikalavimai gali pakirsti jos galimybes nevaržomai teikti paskolas. Jau dabar įmonė savo noru sumažino kreditų limitą kai kuriems jauniems vartotojams per „Huabei“, taip tikėdamasi paskatinti juos racionaliau leisti pinigus.
„Ant“ – kurios trečdalį valdo „Alibaba“ – prisidėjo maždaug 689 mln. dolerių prie elektroninės prekybos bendrovės pelno, uždirbto per rugsėjo ketvirtį. „Ant“ koreguoja savo verslo modelius, atsižvelgdama į tai, ko galimai iš jų pareikalaus reguliavimo institucijos, ir tai tam tikru mastu neigiamai atsiliepė bendrovei „Alibaba“, – interviu „Bloomberg Television“ sakė „Franklin Templeton“ portfelio valdytojas Jonathanas Curtis.
Griežtesnė reguliuotojų priežiūra dėl susiliejimų taip pat gali trukdyti technologijų milžinei perimti daug žadančius startuolius besivystančiose pramonėse arba perimti didelę dalį kitų verslovių akcijas, taip bandant atremti konkurenciją.
Bendrovei „Alibaba“ – kuri pastaraisiais metais išleido milijardus dolerių prekybos centrų operatorės „ Sun Art Retail Group Ltd.“ ir „NetEase Inc.“ „Kaola“ elektroninės prekybos platformos akcijoms – gruodį buvo skirta 500 000 juanių bauda už tai, kad ši neprašė leidimo savo iniciatyvai didinti turimą universalinių parduotuvių tinklo „Intime Retail Group Co.“ akcijų paketą 2017 metais.
Bendrovė, sulaukusi kritikos dėl savo pagrindinių prekybos operacijų, galbūt atras nedidelę prošvaistėlę savo debesijos padalinyje. „Alibaba“ rugsėjo mėnesio ketvirtį išlaikė net 40,9 proc. Kinijos bendrų debesijos infrastruktūros paslaugų išlaidų, daugiau nei dvigubai nei jos artimiausias varžovas, rodo pramonės tyrimų įmonės „Canalys“ duomenys. Be to, ji tikisi plėsti verslą ir toliau, šaliai vis sparčiau pereinant prie skaitmeninių operacijų. Bendrovės prognozėmis, jos debesijos verslas fiskaliniais metais, pasibaigsiančias kovą, pirmą kartą taps pelningu. Rugsėjo ketvirtį bendrovė pranešė apie mažiausius nuostolius per daugiau nei trejus metus.
„Mes optimistiškai vertiname debesijos technologijų naudojimą Kinijoje ir manome, kad pramonės lyderė „Alibaba“ bus viena iš pirmųjų, pajusiančių teigiamą šio augimo poveikį“, – rašė „Bernstein“ analitikai.