Po kelias savaites trukusių prieštaringų žinučių iš Romos, rinkų sumaišties ir išankstinio perspėjimo, esą šalies išlaidų planavimas galimai pažeidžia Europos Sąjungos (ES) biudžeto taisykles, Europos Komisija (EK) pradeda vertinti Italijos planus įgyvendinti brangiai kainuosiančius rinkimų pažadus.
Populistinė vyriausybė ne tik turi tesėti koalicinį susitarimą. Ji turi taip pat parodyti rinkėjams, kad jie gali laimėti prieš Briuselio autokratus, artėjant kitų metų gegužę vyksiantiems Europos Parlamento (EP) rinkimams.
„Visi tik laido kritikos strėles į mus – nepraeina nė vienos dienos be naujienų biuletenių, pranešimų iš Europos Komisijos (EK), Italijos centrinio banko, valstybinių apskaitos situacijų ar statistikos agentūrų, kurios tvirtina, kad to negalime daryti“, – savo rėmėjams sakė šalies vicepremejras Matteo Salvinis, kalbėdamas savaitgalį šiaurinėje Italijoje vykusiame kampanijos renginyje. – Jūsų balsai suteikia man jėgų vykti į Briuselį ir pareikšti, kad sprendžia italai, ne jie“.
Italijos obligacijų pajamingumui artėjant prie ketverių metų maksimumo, šalies viešųjų finansų prognozės kelia vis didesnį susirūpinimą pasaulio rinkose. Balyje, kur politikos formuotojai suvažiavo į metinius Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko (PB) metinius susirinkimus, italas Mario‘us Draghis, Europos centrinio banko (ECB) prezidentas, mėgino nuraminti savo kolegas, esą bus pasiektas kompromisas tarp vyriausybės ambicijų ir finansinio stabilumo reikalavimų.
Tiek M. Salvinis, kraštutinių dešiniųjų „Šiaurės lygos“ (Lega Nord) partijos, tvirtai nusistačiusios prieš migrantus, lyderis, tiek jo kolega Luigi Di Maio ne kartą yra pareiškę Europos Komisijai, jog neatsisakys savo pozicijos dėl tokių priemonių kaip, tarkim, „bazinės piliečio pajamos“ skurstantiesiems, mokesčių mažinimas ir pensinio amžiaus trumpinimas.
Vis dėlto L. Di Maio ir M. Salvinis nesutaria dėl fiskalinių priemonių, įtraukiamų į biudžeto įstatymą, pirmadienio ryte skelbė laikraštis „La Repubblica“ necituodamas savo šaltinių.
Italijos ministras pirmininkas Giuseppė Contė mėgins apginti savo vyriausybės standartus per trečiadienį ir ketvirtadienį vyksiantį viršūnių susitikimą Briuselyje, kuriame dalyvaus Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas ir Europos Komisijos prezidentas Jeanas-Claude‘as Junckeris.
Jeigu Europos Komisija, aukščiausioji Bendrijos vykdomosios valdžios institucija, manys, kad esama rizikų dėl Italijos viešųjų finansų būklės, ji turi per savaitę pranešti apie galimą pavojų šalies vyriausybei.
„Alitalia“
Spaudimas iš Europos Komisijos ir iš finansinių rinkų, didina įtampą šalies vyriausybėje Romoje, – Italijos finansų ministras Giovannis Tria šių metų rugsėjį pralaimėjo savo kovą dėl mažesnio biudžeto deficito.
Naujausias nesutarimas kilo dėl L. Di Maio pasiūlymo iš valstybės lėšų pagelbėti sunkumų nualintoms oro linijoms „Alitalia SpA“. G Tiar paprieštaravus dėl šios idėjos, M. Slavinis pareiškė jam, kad šis privaląs laikytis partijos linijos.
ES pareigūnai pažymėjo, kad bus labai nelengva neatmesti šalies išlaidų planavimo, jei vyriausybė tiksliniai rodikliai išliks nepakitę. Ir ne tik todėl, kad planuotas 2,4 proc. nominaliojo deficito rodiklis yra per aukštas, kad atitiktų ES leistiną ribą.
Vadinamasis struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, pagrindinė Europos Komisijos naudojama priemonė, taip pat neatitinka reikalaujamo rodiklio. Italijos prognozėmis, struktūrinis deficitas padidės 0,8 proc., – arba 0,6 proc. viršys Briuselio siektiną rodiklį. Neatmetama galimybė, kad Europos Sąjunga grąžins biudžeto projektą į Romą, teigia pareigūnai.
Pagal Europos Sąjungos taisykles nei viena šalis neturėtų turėti didesnio nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) deficito arba skolos, viršijančios 60 proc. BVP, ir iš vyriausybių reikalaujama, kad jos nustatytų metinius tikslinius rodiklius, kurie rodytų, kad juntama teisinga kryptimi. Net jeigu Italija nepažeistų deficito tikslinio rodiklio, ji vis tiek neatitiktų ES taisyklių, jeigu deficitas nesumažės per sutartą laikotarpį. Italijos vyriausybės skelbiamos augimo prognozės gali būti įvertintos kaip pernelyg optimistinės, o tai reikštų, kad šalies deficito ir skolos lygiai būtų dar didesni nei planuota.
Jeigu Briuselis grąžins biudžeto projektą ir pareikalaus, kad jis būtų peržiūrėtas, Italijai turės tris savaites pateikti naujus planus. Europos Sąjungos pareigūnai tikisi, kad per šį laikotarpį Italijos vyriausybė bus atvira diskusijoms su ES ir pakoreguos savo biudžetą, nors jie vieningai laikosi nuomonės, kad labai daug kas priklausys nuo to, kaip į šią aklavietę sureaguos investuotojai, ir nuo to, kiek šalies vadovybė pasiruošusi pasiduoti rinkos spaudimui.
Procesas, kuris galiausiai gali nulemti sankcijas, greičiausiai nebus inicijuotas iki kitų metų pavasario, kai Europos Komisija turės jau galutinius 2018 metų duomenis. Ir net jeigu Komisija nuspręstų pradėti procedūrą anksčiau, sankcijos dar gana ilgą laiką pradėtų galioti.