Anot K. Ricci, orlaivių gamintojai tik nusijuokia, jei pirkėjas paprašo pristatyti naują lėktuvą per ateinančius šešis mėnesius, o naudotų lėktuvų rinka – švariai iššluota. „Flexjet“ per ateinančius 12 mėnesių ketina įsigyti 65 orlaivius, kad 40 proc. padidintų savo flotilę. Prieš tai kompanija sustabdė skrydžių valandų pardavimus, nes tiesiog nebegalėjo patenkinti išaugusios paklausos.
„Perkame viską, ką galime rasti, – sako K. Ricci, kuris per investicinę firmą „Directional Aviation“ kontroliuoja keletą aviacijos kompanijų, įskaitant „Flexjet“, „Sentient Jet“ ir naują sraigtasparnių padalinį. – Tokios progos galime daugiau nesulaukti.“
„Flexjet“ kasmet paaugant apie 30 proc., K. Ricci yra įsitikinęs, kad daugelis naujų klientų pasiliks ir atsitraukus pandemijai – dabar, kai patyrė, kaip patogu keliauti privačiu lėktuvu. Skirtingai nuo komercinių oro linijų, privačių orlaivių skrydžių skaičius greitai atsistatė po staigaus sumažėjimo pandemijos pradžioje 2020 m. kovo mėnesį. JAV privačių lėktuvų skrydžiai sparčiai atsigauna ir turėtų pasiekti aukščiausią lygį nuo 2007 m., nors verslo kelionės ir toliau išlieka silpnos. Antrąjį ketvirtį naujų orlaivių užsakymai gerokai viršijo gamybos pajėgumus.
Po to, kai pramonė dešimtmetį kovojo su produkcijos pertekliumi ir nuolaidomis, šiuo metu ilgalaikės perspektyvos atrodo ypatingai palankios. K. Ricci naujų lėktuvų poreikis – ir rekordiškai žemos naudotų orlaivių atsargos – yra džiaugsmas gamintojams, įskaitant „Bombardier Inc.“, „Textron Inc.“, „Embraer SA“ ir „General Dynamics Inc.“ „Gulfstream“ padalinį. Šios kompanijos 2020 m. sumažino pristatymų apimtis, nes pandemijos pradžioje skrydžių buvo sumažėję, tačiau dabar didina tiek gamybą, tiek kainas. Šie ir kiti metai pramonei žada tapti spartaus augimo laikotarpiu.
Naujų klientų antplūdis į privačią aviaciją buvo staigmena Ronui Draperiui, lėktuvų „Cessna“ gamintojo „Textron Aviation“ generaliniam direktoriui. Klientai atranda, kiek laiko ir rūpesčių jie gali sutaupyti, išvengdami komercinių oro uostų ir įprastų vėlavimų, skrydžių atšaukimų ir riboto krypčių pasirinkimo. Pasak jo, privatūs skraidytojai gali susikurti savo tvarkaraščius ir skristi tiesiai į mažesnius miestus, todėl tampa produktyvesni ir labiau linkę ir toliau skraidyti verslo lėktuvais.
„Ši pandemija atvedė į privačią aviaciją naujų žmonių, ir manau, kad ši tendencija tęsis, – teigia R. Draperis. – Kadangi komercinių skrydžių galimybių trūksta, o verslo aviacija kol kas neatsigauna, paklausa dar kurį laiką turėtų išlikti stipri.“
Remiantis kasmetine „Honeywell International Inc.“ apklausa, maždaug du trečdaliai verslo lėktuvų operatorių planuoja kitąmet nuskristi daugiau valandų nei 2021 m. Stipri paklausa padeda išsilaikyti vienai iš nedaugelio pramonės šakų, taip ir neatsigavusių po Didžiosios recesijos.
Dėl finansų krizės lėktuvų gamintojų pajamos 2009 m. nusmuko 21 proc. ir siekė 17,4 mlrd. dolerių. Tūkstančiai darbo vietų buvo prarasta, nes tais metais skrydžių sumažėjo 20 proc. Kai kurie orlaivių gamintojai, įskaitant „Hawker Beachcraft“, bankrutavo. Ši era taip pat sutapo su pasipiktinimu privačiais skrydžiais, kai automobilių gamintojų vadovai sulaukė aštrios kritikos, korporatyviniais lėktuvais atskridę prašyti Kongreso piniginės paramos.
Naujų lėktuvų pristatymai, išskyrus labai mažus reaktyvinius ir perdarytus lėktuvus, pernai sumažėjo iki 560, palyginus su 715 siuntų 2019 m. Praėjusiais metais orlaivių buvo pristatyta dvigubai mažiau nei prieš 15 metų. „JPMorgan Chase & Co.“ duomenimis, šiemet pristatymų skaičius išaugs iki 611, o 2022 m. – iki 647.
Per penkerius ateinančius metus pristatymai gali siekti 900 naujų lėktuvų kasmet, sakė Brianas Foley, privatus aviacijos konsultantas, anksčiau vadovavęs Paryžiuje įsikūrusio lėktuvų „Falcon“ gamintojo „Dassault Aviation SA“ rinkodaros skyriui.
„Nematau jokio atoslūgio. Į privačią aviaciją atėjo daug naujų vartotojų, visi nepasiliks, bet kai kurie pasiliks, – sakė B. Foley. – Šį kartą turiu vilties, kad pramonė tikrai atsigaus.“
Denverio „Mesinger Jet Sales“ praeityje siųsdavo el. laiškus potencialiems klientams, pristatydami parduodamus lėktuvus, bet nuo pandemijos pradžios siuntinėja užklausas, ieškodami atsargų. Pirkėjų ir pardavėjų skaičiaus pusiausvyra rinkoje nebuvo tokia iškreipta mažiausiai 47 metus – nuo tada, kai bendrovės įkūrėjas Jay’jus Mesingeris tapo privačių lėktuvų brokeriu.
„Jei pažvelgsite į atsargų pusę, pamatysite, kad prekių pardavimui visiškai nebelikę“, – sako J. Mesingeris.
Įtempta naudotų lėktuvų rinka verčia klientus pirkti naujus, net jei jų pristatymo teks laukti porą metų. Vis dėlto gamintojams teks paplušėti, kad atnaujintų savo tiekimo grandines.
Prognozuojama, kad per ateinantį dešimtmetį privačių lėktuvų bus išsiųsta 7400, o jų bendra vertė sieks 238 mlrd. dolerių, rodo „Honeywell“, gaminančios įvairius orlaivių komponentus – nuo variklių iki kabinos valdiklių – surengta apklausa. Tai daugiau nei pernai prognozuoti 7300, kurių bendra vertė per dešimtmetį siektų 235 mlrd. dolerių. Vis dėlto šie skaičiai yra mažesni už didžiausią 2014 m. prognozę – 9450 lėktuvų, kurių vertė siektų 280 mlrd. dolerių.
Lėktuvų gamintojai, norėdami paskatinti pardavimus, naujus orlaivius pristato su fanfaromis. Prancūzų „Dassault“ gegužės mėnesį pristatė didžiausią savo lėktuvą „Falcon 10X“. „Bombardier“ patobulino savo populiarų vidutinio dydžio lėktuvą, kuris nuo šiol vadinsis „Challenger 3500“, o „Gulfstream“ šį mėnesį pristatė net du naujus lėktuvus –mažesnę G500 versiją ir atnaujintą G650.
„Flexjet“ teigia, kad devyni iš dešimties žmonių, pastaruoju metu pirmą kartą įsigijusių korteles, kurios suteikia nustatytą skraidymo valandų skaičių, atnaujino savo pirkinius. Po to, kai kompanija sustabdė kortelių pardavimą, kad išsaugotų pajėgumus savo pagrindiniam verslui – dalinės orlaivių nuosavybės pardavimams, 45 proc. kortelių turėtojų padidino savo įsipareigojimus, pasiimdami dalinės nuomos sutartį trejiems metams.
K. Ricci teigia, kad turtingi privatūs skraidytojai greičiausiai neatsisakys naujai atrastų patogumų, tad ir paklausa greičiausiai nesumažės.