Taip teigia Federico Trucco, kompanijos „Bioceres Crop Solutions Corp.“, mėginančios pritaikyti prieštaringai vertinamą technologiją kasdienei duonai, vykdantysis direktorius.
Prekiaudama genetiškai modifikuotais kviečiais, „Bioceres“ bando atsidurti ten, kur dar neįžengė jokia kita bendrovė. Nors didžioji dauguma pasaulio sojų ir kukurūzų pasėlių jau yra genetiškai modifikuoti, jie šeriami gyvuliams. O štai biotechnologinius kviečius žmonės valgytų tiesiogiai, duonoje ir makaronuose – tokią idėją vartotojai ir reguliavimo institucijos iki šiol griežtai atmesdavo.Šiuo metu tik Argentina, kur ir įsikūrusi „Bioceres“, yra patvirtinusi genetiškai modifikuotus kviečius.
F. Trucco perspėjimas apie būsimą maisto trūkumą, paremtas demografo ir ekonomisto Thomaso Malthuso teorija, pasigirsta tuo metu, kai pasaulio lyderiai susitinka atnaujinti išmetamųjų teršalų tikslų, nes klimato kaita mažina derlių, o išaugusios maisto kainos vis daugiau žmonių verčia badauti.
„Galiausiai pasieksime tašką, kuriame stygius taps eksponentiškas ir staiga pasirodys, kad kažką daryti reikėjo jau vakar, – interviu sakė F. Trucco. – Ir nujaučiu, kad tai įvyks gana greitai. Greičiau nei po penkerių metų.“
Kitos kompanijos, įskaitant „Monsanto Co.“ (prieš susijungdama su „Bayer AG“), dėl stipraus visuomenės atkirčio atmetė genetiškai modifikuotų kviečių planus, o štai „Bioceres“ vis dar ryžtasi stoti į kovą su dvejojančiais reguliuotojais ir išsigandusiais vartotojais.
Vis dėlto jau po kelių savaičių turėtų įvykti svarbus proveržis – pagrindinės importuotojos Brazilijos reguliuotojų susitikimas. Jei Brazilija patvirtintų „Bioceres“ kviečius, bendrovė galėtų pradėti prekybą savo pirmojoje rinkoje.
Pirmadienį „Bioceres“ akcijos pakilo net 4,1 proc. iki 14,13 dolerių.
Italijos imigrantų ūkininkų palikuonis F. Trucco, Ilinojaus universitete įgijęs pasėlių mokslų daktaro laipsnį, pripažino genetiškai modifikuotų kviečių plėtros užduotį „monumentalia“.
Beveik du dešimtmečius „Bioceres“ – listinguojama Niujorke ir įsikūrusi Rosarijuje, Argentinos javų eksporto centre – kuria genetiškai modifikuotus kviečius ir sojas, gebančius pasipriešinti sausroms, kurios vis dažnesnės visame pasaulyje nuo Amerikos iki Australazijos. Ji taip pat investuoja į įmonę „Moolec“, kuri į augalus įterpia gyvūnų genus, kad padidintų baltymų kiekį – perspektyvią naujovę augančioje mėsos pakaitalų rinkoje.
Nauja sausrai atsparių genetiškai modifikuotų pasėlių karta padėtų sumažinti kainas ir sušvelnintų pastarųjų mėnesių svyravimus, teigė F. Trucco.
„Bioceres“ jau bando įtikinti Brazilijos malūnininkus ir maisto gamintojus naudoti jos genetiškai modifikuotą kviečių padermę, tuo pat metu siekdama įsitvirtinti ir kituose pasaulio kampeliuose, įskaitant JAV, sausros ištiktą Australiją ir Aziją.
„Jei mums pavyks įtvirtinti savo pozicijas Lotynų Amerikoje, o tada įtikinti prisijungti ir kitas geografines lokacijas ir jų klientus, žingsnis po žingsnio galėsime savo užmojį paversti realybe“, – sakė F. Trucco.
Tvarios obligacijos
„Bioceres“ ruošiasi išparduoti iki 200 mln. dolerių vertės su tvarumu susietų obligacijų, kurios palūkanas mokėtų kuponais, susietais su anglies dioksido surinkimu ūkiuose. Kadangi „Bioceres“ pasėliai esant sausesniam orui ir toliau fotosintezuojami, teoriškai jie sugeria 6–7 proc. daugiau anglies dioksido nei kiti augalai.
„Sulaukėme labai palankaus priėmimo“ iš investuotojų, pažymėjo F. Trucco. „Jie rodo susidomėjimą ir bando suprasti, kaip GMO galėtų pagelbėti klimato kaitos akivaizdoje.“
Kiti interviu pastebėjimai:
• Obligacijų anglies dioksido surinkimo tikslai prasideda nuo 35 000 metrinių tonų CO2 iki 2023 m. ir 156 000 tonų 2025 m. Jei „Bioceres“ savo tikslų nepasieks, kuponų norma išaugs.
• F. Trucco tikisi, kad Kinija patvirtins „Bioceres“ sausrai atsparių sojų sėklas 2021 m. antroje pusėje, priklausomai nuo lauko tyrimų rezultatų. Negavusi leidimo kompanija turėtų atidėti plėtros planus Argentinoje.
• „Bioceres“ taip pat siekia patobulinti savo sojų technologijos genetiką kitoms tikslinėms rinkoms šiaurinėje JAV dalyje ir pietų Kanadoje.
• Kalbėdamas apie „Moolec“, alternatyvių baltymų bendrovę, kurioje „Bioceres“ neseniai įsigijo mažumos akcijų paketą, F. Trucco sakė: „Tai nėra kažkas, ką galėtume įgyvendinti savo įmonės viduje, nes neįmanoma vienu metu kovoti visuose mūšiuose.“