O kaipgi Rusija? Prezidento Vladimiro Putino vyriausybė skiria per 10 mlrd. JAV dolerių modernizuoti geležinkelius, tikėdamasi, kad tai padės padidinti žaliavos eksportą. Valdžia pasitelks kalinius darbams paspartinti, taip grįždama prie plūstamos sovietinės eros tradicijos.
Projektas, kuriuo siekiama modernizuoti ir plėsti geležinkelius, nutiestus iki Rusijos Tolimųjų Rytų uostų, yra dalis platesnio masto iniciatyvos, skirtos išlaikyti šalies, kaip iškastinio kuro eksportuotojos, tradiciškai stiprias pozicijas, kai kitos šalys pereina prie ekologiškesnių alternatyvų.
Vyriausybė tikisi, kad anglies vartojimas ir toliau augs didžiosiose Azijos rinkose, tokiose kaip Kinija, net jei kitur jis išsikvėps.
„Realu tikėtis, kad Azijoje importuotos anglies paklausa didės, jeigu tam bus tinkamos sąlygos, – sakė Jevgenijus Braginas, „UMMC Holding“, valdančios anglies bendrovę vakariniame Sibiro Kuzbaso regione, generalinio direktoriaus pavaduotojas. – Mums reikia toliau vystyti ir plėsti geležinkelių infrastruktūrą, kad turėtume galimybę eksportuoti anglį.“
Naujausiu 720 mlrd. rublių (9,8 trln. JAV dolerių) vertės projektu, skirtu plėsti du ilgiausius geležinkelius – caro eros laikų Sibiro geležinkelį ir sovietinės epochos Baikalo-Amūro magistralę, jungiančią vakarinę Rusiją su Ramiuoju vandenynu, – siekiama iki 2024 metų padidinti anglies ir kitų prekių krovos metinius pajėgumus iki 182 mln. tonų. Pagal 2013 metų 520 mlrd. rublių vertės modernizavimo planą pajėgumai jau padidinti daugiau nei dvigubai, iki 144 mln. tonų. V. Putinas per kovą vykusį susitikimą su angliakasiais paragino spartinti darbus tolesniame etape.
„Rusija mėgina monetizuoti savo anglies atsargas pakankamai greitai, kad anglis prisidėtų prie bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo, užuot glūdėjusi žemėje“, – sakė Madina Chrustaliova, „TS Lombard“ (Londonas) analitikė, kurios specializacija susijusi su minėtu regionu.
V. Putinas tikisi, kad jo šalies sausumos siena su Kinija ir geri santykiai su prezidentu Xi Jinpingu sudaro geras sąlygas užimti dominuojančias pozicijas eksportuojant žaliavą į šalį, suvartojančią daugiau nei pusę pasaulio anglies. Jam palankus ir tas faktas, kad Australija, šiuo metu pirmaujanti kaip anglies eksportuotoja, susiduria su Kinijos inicijuotais prekybos apribojimais, kilus diplomatiniam ginčui dėl koronaviruso kilmės.
Tačiau planas neatsiejamas nuo rizikų, tiek Rusijos ekonomikai, tiek visai planetai. Jungtinių Tautų (JT) Tarpvyriausybinė klimato kaitos grupė (TKKG) rekomenduoja nedelsiant atsisakyti anglies siekiant išvengti katastrofiško pasaulinio atšilimo, o klimato kaitos padariniai Rusijai, manoma, ateinančiais dešimtmečiais gali kainuoti milijardus.
Kiek anksčiau gegužę Tarptautinės energetikos agentūra (IEA) žengė dar vieną žingsnį ir pareiškė, kad neturėtų būti statoma jokių naujų iškastinio kuro infrastruktūrų, jeigu pasaulis nori pasiekti, kad pasaulinis klimato atšilimas nesiektų daugiau nei 1,5 laipsnio Celsijaus. Visoms, išskyrus vieną, didžiausioms 10 ekonomikų įsipareigojus pasiekti nulines emisijas per kelis dešimtmečius, Tarptautinės energetikos agentūros klimato kaitos plane „Net Zero by 2050“ raginama iki 2040-ųjų palaipsniui atsisakyti visų anglies jėgainių be anglies surinkimo technologijų.
Be to, dar neaišku, ar Azijoje anglies paklausa ir toliau augs. Manoma, kad anglies vartojimas Kinijoje pasieks rekordinį lygį šiais metais ir šalis tebestatys anglimi kūrenamas jėgaines, tačiau šalis planuoja pradėti mažinti vartojimą nuo 2026 metų. Tuo pat metu ji didina gamybos pajėgumus vidaus kasyklose, palikdama mažiau erdvės tiekimui iš užsienio šalių. Net pagal IEA mažiausio klimato tausojimo scenarijų, pasaulinė anglies paklausa 2040 metais, palyginti su 2019-aisiais, manoma, išliks vangi.
Anglies strategijoje, patvirtintoje Rusijos vyriausybės praėjusiais metais, numatyta, kad, pagal konservatyviausią scenarijų, anglies gamyba iki 2035 metų pakils 10 proc. nuo ikipandeminio lygio, atsižvelgiant į augančią paklausą ne tik Kinijoje, bet ir Indijoje, Japonijoje, Korėjoje, Vietname ir galimai Indonezijoje.
Palyginti nedidelis rusiškoje anglyje esantis sieros kiekis gali būti laikomas pranašumu Korėjoje, kuri pastaraisiais metais griežtina taršos įstatymus, tačiau kitos Azijos valstybės vargiai išgeli rasti lėšų siūlomoms jėgainėms , o Indonezija praėjusią savaitę pareiškė nepritarsianti jokioms naujoms anglimi kūrenamoms jėgainėms. Per Didžiojo septyneto (G7) šalių susitikimą aplinkosaugos ministrai sutarė palaipsniui, iki šių metų pabaigos, atsisakyti paramos anglis deginančių jėgainių be anglies surinkimo technologijų statyboms.
V. Putinas rizikuoja ne tik pinigais. Per kovą surengtą vaizdo konferenciją jis priminė vyriausybės pareigūnams, kad anglies pramonė skatina kelių Rusijos regionų su maždaug 11 mln. gyventojų vietines ekonomikas. Tarp angliakasių kilę neramumai padėjo sustiprinti spaudimą vyriausybei iki Sovietų sąjungos griūties 1991 metais, bet šiuo metu sektorius yra daug mažesnis ir mažiau įtakingas kaip ekonomikos segmentas.
„Mums reikia kruopščiai įvertinti visus įmanomus scenarijus, kad galėtume užtikrinti, jog mūsų anglių kasybos regionai būtų vystomi, net jeigu pasaulinė paklausa sumažėtų“, – sakė V. Putinas.
Didžiausi šalies anglies gamintojai priklauso privačiam sektoriui, o tai reiškia, kad jie šiuo metu nesusiduria su finansavimo problemomis, kokios užgulė kitas listinguojamas įmones, bankams atsisakant finansuoti nešvariąją energetiką. Pavyzdžiui, „Suke Plc.“, priklausanti milijardieriui Andrejui Melničenkai, ir „Kuzbassrazrezugol OJSC“, kontroliuojama Iskanderio Makhmudovo, planuoja didinti pajėgumus.
Rusija taip pat ketina plėsti anglies gamybą plieno gamybos sektoriui. „A-Property“, priklausanti rusų milijardieriui Albertui Avdolianui, pernai įsigijo „Elga“ anglių kasyklą Rusijos Tolimųjų Rytų Jakutijos regione ir planuoja investuoti 130 mlrd. rublių į gamybos plėtrą: iki 2023 metų tikimasi padidinti pajėgumus nuo dabartinių 5 mln. tonų iki 45 mln. tonų anglies. Trečiajame Rusijos geležinkelių tinklo plėtros projekto etape pagrindinis dėmesys bus skiriamas pagerinti infrastruktūrą, skirtą transportuoti anglį iš Jakutijos, balandį pranešė vienas „Russian Railways“ pareigūnas.
„2021 metais daugelis Azijos-Ramiojo vandenyno regiono valstybių ekonomikų jau atsigauna po pandemijos, – sakė Olegas Koržovas, „Mechel PJSC“ , vienos iš didžiausių Rusijos anglies bendrovių, generalinis direktorius. – Tikimės, kad metalurgijoje naudojamų anglių paklausa Azijos-Ramiojo vandenyno regione išliks aukšta artimiausius penkerius metus.“