Putinas keičia kryptį: svarsto, kad Rusija galėtų pasinaudoti Keyneso receptu

Iki paskutinės prezidento kadencijos pabaigos lieka vis mažiau laiko, o Vladimiras Putinas akivaizdžiai ketina ją užbaigti su trenksmu.

Iki šiol V. Putinas buvo atsargus Rusijos 1,7 trln. dolerių ekonomikos ūkvedys – iš dalies tam, kad apsaugotų ją nuo savo paties avantiūristiškos užsienio politikos. Per pastaruosius penkerius metus jis įtvirtino vieną griežčiausių pasaulyje biudžeto taupymo režimų. Kartu su aukštomis palūkanų normomis tai padėjo Rusijai tapti investuotojų favorite – tačiau šalies pragyvenimo lygis vis dar toks pat, koks buvo 2012 m., o ekonomikos augimas niekaip nesiekia 2 proc.

Tačiau dabar prezidentas sumanė keisti kursą – o įkvėpimo semiasi iš ekonomisto, kurio augimo skatinimo idėjos pripažįstamos praktiškai visur: Johno Maynardo Keyneso. V. Putinas ką tik paskyrė naują kabinetą, kurio nariai sieks didesnių vyriausybės išlaidų ir investicijų – tiksliai pagal J. M. Keyneso receptą. Maža to, prezidentas jiems patarė negaišti laiko veltui.

Jau 20 metų Rusiją valdantis V. Putinas savo šalyje yra gerbiamas už tai, kad sugebėjo suvaldyti ekonomiką, kuri po po Sovietų Sąjungos žlugimo visą dešimtmetį kamavosi su chaosu ir skolomis. Tačiau pastaruoju metu pasiektas stabilumas grasina virsti sąstingiu.

Iki šiol vyriausybė neskubėjo teikti pagalbos. Pastaruosius penkerius metus skolinimasis buvo menkas, o visi pinigai iš Rusijos eksportuojamų prekių kaupiami didžiuliame „juodai dienai“ skirtame fonde.

„Svarbiausias Rusijos prioritetas buvo apsaugoti savo sienas, kad šalis nebūtų tokia pažeidžiama, – teigia Elina Ribakova, Vašingtono Tarptautinių finansų instituto vyriausiojo ekonomisto pavaduotoja. – Tuo metu būtų buvę neteisinga vadovautis J. M. Keyneso teorijomis. Dabar rusai jaučiasi pakankamai patogiai, kad galėtų pradėti galvoti apie tai, kaip paskatinti potencialų augimą.“

„Pajusti pokyčius“

Vakarų sankcijos ir svyruojančios naftos kainos buvo pagrindinė priežastis, kodėl V. Putinas laikėsi „Rusijos kaip tvirtovės“ požiūrio: stengtis, kad ekonomika būtų savarankiška ir nepriklausoma. Tačiau posūkis į J. M. Keyneso paskatas rodo, kad Rusija nėra atsiribojusi nuo platesnių ekonominio mąstymo srovių. Panašus poslinkis įvyko ir kitose šalyse.

JAV padidino biudžeto deficitą net po dešimtmetį trukusios plėtros, o Jungtinė Karalystė ir Vokietija pradėjo tolti nuo taupymo. Indija ir Turkija fiskaline politika mėgina paskatinti augimą.

Per pirmąjį naujosios Rusijos vyriausybės posėdį ministras pirmininkas Michailas Mišustinas pareiškė, kad nori kuo skubiau padidinti išlaidas. Rusai turėtų „jau artimiausiu metu pajusti pokyčius savo gyvenime ir aplinkoje“, – teigė jis.

M. Mišustinas savo pavaduotoju paskyrė buvusį Kremliaus patarėją Andrejų Belousovą, kuris jau anksčiau vykdė lobizmą dėl gausesnio vyriausybės skolinimosi ir išlaidų. Jevgenijus Jasinas, Rusijos aukštosios ekonomikos mokyklos direktorius ir vienas iš žymiausių šalies ekonomistų, A. Belousovą vadina „rusiškuoju Keynesu“.

„Šiuo metu politinės Rusijos permainos turi vienintelį tikslą: paskatinti ekonomikos augimą“, – „Bloomberg Television“ Davose teigė milijardierius Olegas Deripaska, aliuminio gamintojo „United Co Rusal Plc“ įkūrėjas.

Tačiau egzistuoja tam tikros ribos, kiek plačiai vyriausybė gali atverti piniginę. Vyriausybė laikosi biudžeto įstatymo, pagal kurį pajamos iš naftos, viršijančios 42 dolerių už barelį (šiuo metu naftos kaina siekia maždaug 61 dolerį už barelį), turi būti kaupiamos – ne švaistomos.

Vis dėlto papildomos išlaidos šiais metais gali siekti 2,1 trln. rublių (34 mlrd. dolerių), arba 1,3 proc. bendrojo vidaus produkto, kaip rodo Maskvos „ING Groep NV“ paskaičiavimai. Tikėtina, kad vyriausybė praims „juodos dienos“ fondą ir pasiims iš ten apie 500 mlrd. rublių, atlikusių nuo praėjusių metų biudžeto, kurio perteklius sudarė 1,8 proc. BVP.

Visais įmanomais metodais

Fiskalinio skatinimo pagrindinė užduotis bus paspartinti egzistuojančio plano įgyvendinimą: per ketverius metus investuoti 400 mlrd. dolerių į tokius dalykus kaip greitkeliai, gyvenamieji namai ir uostai. Vadinamieji „nacionaliniai projektai“ 2019 m. įsipainiojo į biurokratinius tinklus ir iš esmės nepasiekė jokios pažangos.

Kiti skatinimo elementai yra nauji. V. Putinas praėjusią savaitę pasiūlė iki 2024 m. išleisti apie 65 mlrd. dolerių didesnėms išmokoms, kurios būtų skirtos šeimoms ir skurstantiems šalies gyventojams.

V. Putino augimo programa iš esmės remiasi valstybės išlaidomis, nes padidėjęs spaudimas verslui ir vis dar neaiški sankcijų perspektyva stabdo privataus sektoriaus investicijas.

Centrinio banko valdytoja Elvira Nabiulina tvirtina, kad Rusijai reikia struktūrinių reformų, kurios pagerintų verslo aplinką ir padidintų konkurenciją. V. Putinas ilgą laiką teigė palaikantis tokias priemones, tačiau niekada nepasiekė didesnės pažangos jas įgyvendindamas.

„Tai nėra rinkos ekonomika“, o V. Putinas nesiremia jokiais konkrečiais ekonominiais principais, pabrėžė J. Jasinas. Prezidentas „naudoja tokius metodus, kurie jam atrodo būtini siekiant išlaikyti visišką kontrolę“.

Naujausi jo metodai rezultatus gali atnešti ne iš karto. „Bloomberg Economics“ paskaičiavimais, sušvelninus biudžetą ekonomikos augimo tempas artimiausiu laiku greičiausiai padidės 20 ar 30 bazinių punktų.

Kita vertus, kaip visada tvirtino J. M. Keynesas, augimui bet kokios išlaidos yra geriau, nei pinigų kaupimas. Rinkos pokytį iš esmės įvertino palankiai – įskaitant netgi kai kuriuos obligacijų investuotojus, kuriems sugriežtinta politika yra naudinga.

Griežtas Rusijos taupymas buvo skirtas „pasirengimui būsimai krizei“, teigia Olegas Šibanovas, Maskvos Naujosios ekonomikos mokyklos ekonomikos profesorius.

„Dabar Rusija pasirengusi, – teigia jis. – Manau, ateityje bus daugiau išlaidų ir daugiau investicijų.“