Šis butas – vienas iš 38, kuriuos H. Haraldsdottir suprojektavo savo kompanijai „T13 ehf“, gavus dalinį finansavimą iš didžiausio Islandijos banko „Landsbankinn“. Tik 23 iš jų buvo parduoti, nors į rinką pateko daugiau nei prieš metus.
„Mes sumažinome kainas ir daugiau nuleisti nebegalime, nes šiuo metu kaina mažesnė už pastato kainą“, – interviu Reikjavike paaiškino H. Haraldsdottir.
Per savo istoriją Islandija patyrė ir pakilimų, ir nuopuolių, o rizikingas architektės darbas tik įrodo, kad tauta yra linkusi į kraštutinumus. Šimtai naujų prabangių apartamentų stovi tušti, o nebrangių būstų trūkumas (pagal neseniai paskelbtą vyriausybės ataskaitą, šiuo metu trūksta maždaug 8000 butų) ir toliau kursto masinį pasipiktinimą, nuodijantį vykstančias derybas tarp profesinių sąjungų ir darbdavių.
Atsigavimas po krizės
Praėjo daugiau nei 10 metų nuo tada, kai Islandija įpuolė į sunkiausią pastarųjų dešimtmečių finansinę krizę, ir šalis jau baigia atsigauti. Dauguma kapitalo kontrolės priemonių, kurios buvo įvestos po bankų žlugimo, šiuo metu panaikintos, o nedarbas – mažiausias per dešimtį metų.
Po kelerių metų augimo, kurį rėmė rekordinės turizmo įplaukos, Islandijos skola siekia 151 proc. – tai mažiausias rodiklis Šiaurės šalyse, o bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui 30 proc. viršija Europos Sąjungos vidurkį.
Kaip ir Švedija, Danija bei Norvegija, Islandija šiuo metu išgyvena svaigų būsto rinkos pakilimą – dėl istoriškai žemų būsto paskolos normų.
Nuo 2017 m. spalio iki 2018 m. spalio naujų butų – paprastai atitinkančių prabangos kategoriją – kaina išaugo 17 proc., lyginant su bendru 3 proc. nekilnojamojo turto pabrangimu per tą patį laikotarpį, remiantis „Housing Financial Fund“ duomenimis. Prašmatnus naujas butas Reikjaviko centre šiuo metu gali kainuoti net 7000 dolerių už kvadratinį metrą.
Laukia rūpesčiai
Kaip ir kiti šio verslo dalyviai, H. Haraldsdottir ir jos verslo partneriai, matyt, pasirinko netinkamą laiką. Neseniai pateiktame „Arion Bank“ pranešime teigiama, kad būsto rinka šiuo metu išsilygina, o „lūkesčiai dėl padidėjusio pasiūlos“ prisideda prie „vidutinio kainų augimo“.
Tuo pat metu Islandijos ekonomika lėtėja, nes vėsta turizmo bumas. Pasak oro uosto operatoriaus „Isavia“, tikimasi, kad šiemet bendras turistų skaičius sumažės 2,4 proc., lyginant su praėjusių metų piku. Centrinis bankas šiemet prognozuoja vos 1,8 proc. ekonominį augimą, kuris bus lėčiausias nuo 2012 m. ir maždaug 1 proc. mažesnis nei buvo prognozuota lapkričio mėnesį.
Nors šalies oro linijos jau dabar jaučia poveikį, tikimasi, kad turizmo sulėtėjimas paveiks ir būsto rinką, nes trumpalaikės „Airbnb“ nuomos paklausa silpnėja. Tuo tarpu turtingi islandų emigrantai, kurie pasinaudojo silpna krona ir prisipirko nekilnojamojo turto, dabar turi kovoti su valiutos stiprėjimu.
Centrinio banko valdytojas Maras Gudmundssonas tvirtina, kad neatitikimai nekilnojamojo turto rinkoje jam nekelia jokio nerimo.
Tačiau Asgeiras Jonssonas, Islandijos universiteto ekonomistas, teigia, kad tokie žmonės kaip H. Haraldsdottir turėtų susirūpinti.
„Pastaruoju metu rangovai rūpinosi prabangos rinka, kuri dabar atrodo daugiau mažiau prisotinta, – svarsto jis. – Nesistebėčiau, jei aukščiausios klasės apartamentų kainos dar labiau nukristų.“
Kyla klausimas, ar platesnė ekonomika pajėgs tai atlaikyti.