Rumunijai reikia kuo skubiau susigrąžinti milijoninę darbo jėgą

Kai šią savaitę Kalifornijoje paauglė teniso žvaigždė Bianca Andreescu laimėjo savo pirmąjį didįjį titulą, jos triumfu džiaugėsi dvi šalys.

18-metė tenisininkė yra Kanados pilietė, kurios tėvai 1994 m. atvyko iš Rumunijos. Nors šeima po kelerių metų sugrįžo į tėvynę, ir būtent Rumunijoje B. Andreescu pradėjo žaisti tenisą, Kanados vyriausybės teikiama finansinė parama jauniesiems sportininkams paskatino šeimą galiausiai įsikurti ten.

Rumunija, buvusi Rytų bloko valstybė, o dabar – Europos Sąjungos narė, Jungtinių Tautų tyrimo duomenimis per 15 metų (2002–2017 m.) neteko 3,4 milijono savo piliečių – daugiau nei bet kuri kita pasaulio šalis, kurioje nevyksta karas. Kovo mėnesį paskelbtos prognozės liudija, kad ekonominės šalies problemos dėl emigracijos ateityje tik blogės.

Kitose ES valstybėse rumunų reziduoja daugiau nei bet kurios kitos bloko šalies atstovų – maždaug trys milijonai. Dauguma jų susiviliojo turtingesniais Vakarų kraštais, ypač Vokietija ir Jungtine Karalyste, kur atlyginimai aukštesni, o diaspora klesti. Didžiosios Britanijos žavesio nesumažino net „Brexitas“.

Dabar Rumunija susiduria su problema, bendra daugumai Rytų Europos šalių: gyventojų emigracija privedė prie darbo jėgos trūkumo, kurį dar labiau apsunkina ilgalaikis demografinis nuosmukis. Rumunų darbuotojams reikia grįžti į tėvynę, ir kuo skubiau.

„Spaudimas darbo rinkai vis didėja, – kovo mėnesio ataskaitoje tvirtina „Concordia“ darbdavių asociacija, įspėdama, kad iki 2023 m. šalyje trūks daugiau nei pusės milijono darbuotojų. – Rumunijai būtina nacionalinė politika, nukreipta į užsienyje dirbančių piliečių repatriaciją.“

Žiūrint paviršutiniškai, kai kurios vyriausybės iniciatyvos jau dabar atrodo palankios: minimalus darbo užmokestis buvo pakartotinai keliamas, didėjo viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Tačiau valdančiosios partijos nusiteikimas švelninti bausmes už korupciją susigrąžinti gyventojų nepadeda. Kaip ir auganti įtampa su ES ir žemo lygio sveikatos priežiūra bei infrastruktūra.

Tiesą sakant, bijoma, kad darbo jėgos nutekėjimas tik didės. Šį mėnesį vyriausybė pareiškė nerimaujanti, kad užsienyje dirbančių rumunų palikuonys užaugę paseks tėvų pėdomis.

„Vaikų, kuriuos paliko tėvai, išvykę ieškoti darbo užsienyje, skaičius yra grėsmingai didelis, o socialinė rūpyba nėra pakankama jiems padėti, – teigė prezidentas Klausas Iohannis. – Yra toks posakis, kad užauginti vaiką reikia viso kaimo. Ir iš tiesų, mums reikia visos bendruomenės, kad užaugintume šiuos vaikus.“