Vis dėlto yra didelis „bet“: tam ji turi sukurti savo technologiją – ir greitai.
Rusija tikisi iki dešimtmečio pabaigos patrigubinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksportą – toks ambicingas tikslas padėtų jai tapti pagrindine tiekėja ir, svarbiausia, leistų didžiausius pasaulyje gamtinių dujų rezervus turinčiai šaliai įžengti į labai reikalingas naujas vartotojų rinkas.
Siekdama šio tikslo, Maskva spartina savo suskystinimo technologijų kūrimą, kad pajėgtų lygiavertėmis sąlygomis konkuruoti su geriausiais SGD įrangos gamintojais – nuo Prancūzijos iki JAV, – visais tais, kurie paliko Rusiją po invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį.
Privatus Rusijos SGD eksportuotojas „Novatek PJSC“ balandžio mėnesį gavo patentą savo SGD technologijoms „Arctic Cascade Modified“ (ACM). Dujų skystinimo technologija paremta konstrukcija, kuri jau naudojama Jamalo gamyklos – pirmojo bendrovės projekto, skirto gaminti smarkiai atšaldytą kurą, ir kol kas didžiausios SGD gamyklos Rusijoje – ketvirtajame bloke.
„Novatek“ vadovaujamas Jamalo SGD projektas nuolat veikia gerokai viršydamas numatytus pajėgumus, tačiau pirmieji trys blokai buvo pastatyti naudojant užsienietišką įrangą. Nors 2022 metų metinėje ataskaitoje „Novatek“ tvirtino, kad ketvirtasis blokas „įrodė savo patikimumą ir aukštą energijos vartojimo efektyvumą“, gamintoja, 2021 metais pradėjusi eksploatuoti liniją, susidūrė su problemomis.
Darbas su Rusijos gamintojais „pradeda duoti gerų rezultatų“, rašė „Novatek“ elektroniniu paštu atsiųstame atsakyme į klausimus. „Mes išmanome, kaip spręsti technines problemas.“
Dujos valstybės iždo (ar Kremliaus karinio fondo) nepapildo tokiu kiekiu pajamų kaip nafta, tačiau prezidentas Vladimiras Putinas negali sau leisti jas ignoruoti ir yra numatęs keletą sprendimų.
Maskva nebegali pasikliauti Europa, kuri perimtų didžiąją dalį jos eksporto, be to, gali prireikti ne vienų metų, kol pavyks įgyvendinti planus vamzdynais tiekti daugiau dujų į Kiniją. Ir tada žvilgsnis nukrypsta į suskystintąsias gamtines dujas: įrenginius galima statyti netoli dujų telkinių ir be problemų gabenti į bet kurią pasaulio vietą, kur kainos yra didžiausios arba atsiranda paklausa.
„Vietinė „Arctic LNG“ technologija tampa absoliučiu V. Putino administracijos prioritetu, – teigė Morena Skalamera, Nyderlanduose veikiančio Leideno universiteto Rusijos ir tarptautinių studijų dėstytoja. – Ji dar toli gražu nelygintina su perspektyviu Vakarų technologijų pakaitalu, tačiau [Rusija] turi paskatų toliau tobulinti savo pajėgumus karo meto ekonomikoje.“
Ateityje laukia dar vienas išbandymas – Rusijos Tolimuosiuose Rytuose vykdomas suskystintųjų gamtinių dujų projektas „Sachalinas-2“, kurio metinė turbinų techninė priežiūra pirmą kartą bus atliekama be užsienio rangovų. Darbai prasidės nuo liepos ir truks maždaug 40 dienų, o užsitęsusi prastova gali apriboti pasaulinę pasiūlą ir padidinti sutartines kainas.
Iš dalies bėda yra ta, kad Rusija dešimtmečius daugiausia dėmesio skyrė išplėtotiems vamzdynų tinklams nuo Vokietijos iki Turkijos, todėl SGD technologijų srityje gerokai atsiliko nuo likusio pasaulio. 2021 metais, dar iki karo, SGD sudarė apie 15 proc. viso dujų eksporto.
Tai reiškia, kad viena didžiausių pasaulyje angliavandenilių eksportuotojų faktiškai yra palyginti nauja SGD rinkos dalyvė. „Sachalinas-2“ projektas, kurį daugiausia remia užsienio įmonės, pradėtas įgyvendinti 2009 metais, o gamyba „Novatek“ Jamalo gamykloje pradėta 2017 metais.
SGD technologija simbolizuoja galvos skausmą dėl platesnio masto mokslinių tyrimų ir inovacijų, kurį sukelia Maskvos izoliacija.
Dujų skystinimo procesas yra labai sudėtingas. Įrenginiai – tai didžiuliai inžinerijos stebuklai, kurie gali būti šimtų futbolo aikščių dydžio ir kainuoti milijardus dolerių. Įprastos gamyklos statyba trunka trejus-ketverius metus, ją sudaro vamzdžių labirintas, kuriuo dujos transportuojamos, apdorojamos ir tada atšaldomos iki -160C (-260F) prieš pakraunant jas į specialiai suprojektuotus laivus.
Pagal naująjį „Novatek“ projektą, žinomą kaip „Arctic LNG 2“, taikoma statybos koncepcija naudojant gravitacines konstrukcijas, be to, Belokamenkoje, netoli arktinio Murmansko uosto, pastatytas naujas SGD statybos centras.
Projekto grafikas pakibo ant plauko, kai užsienio subrangovai, įskaitant Prancūzijos „Technip Energies NV“, Vokietijos „Linde“ ir amerikiečių „Baker Hughes Co.“, pasitraukė 2022 metais. Darbai buvo perduoti dviem naujiems rangovams: „Nova Energies“, kontroliuojamai Rusijos inžinerijos įmonės NIPIGAS, ir naujai, rinkai nežinomai įmonei „Green Energy Solutions LLC“, registruotai Jungtiniuose Arabų Emyratuose, praėjusiais metais skelbė „Kommersant“, cituodamas neįvardytus šaltinius.
Pagal numatytą grafiką pirmasis gamybos blokas turėtų pradėti funkcionuoti 2023 metų pabaigoje. Rusijai gali pavykti įgyvendinti tokius planus, nes didžioji dalis pirmojo bloko statybos darbų jau buvo baigta, kai užsienio rangovai pasitraukė. Dėl kitų dviejų blokų greičiausiai laukia rimtesni iššūkiai.
Anot „Novatek“, grafikas išlieka toks, koks planuota: pirmasis blokas bus paleistas šiais metais, o antrasis ir trečiasis – atitinkamai 2024 ir 2026 metais.
Platesnė SGD pramonė išlieka skeptiška šiuo klausimu.
„Tikrąjį „Novatek“ „Arctic Cascade“ SGD technologijos potencialą sužinosime tik tada, kai blokai bus paleisti ir kurį laiką funkcionuos, – teigė Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios energetikos konsultacinės įmonės „SyEnergy Consulting“, turinčios maždaug 30-ies metų darbo su pasauliniais SGD projektais patirties, direktorius Claudio‘us Steueris. – SGD pramonėje, kol nepaaiškėja, kad nauja technologija ar tiekėjas veikia patikimai, toks potencialas laikomas neįrodytu.“