Rusijos 191 mlrd. dolerių turto fondas keičia kryptį: svarstoma, ar kelio neužkirs Putinas

Rusijos finansų ministerija pasiūlė patvirtinti tvaraus vystymosi principus, pagal juos atrenkant šalies 191 mlrd. dolerių turto fondo investicijas. Visgi šis žingsnis gali susidurti su prezidento Vladimiro Putino, ne kartą panaudojusio fondą apmokėti naftos ir dujų projektams, pasipriešinimu.

„Dabartinė situacija sukuria riziką, kad visuotinio perėjimo prie mažų anglies dioksido emisijų ekonomikos fone nepavyks sėkmingai užbaigti projektų, prašančių Nacionalinio gerovės fondo finansavimo“, – interviu „Bloomberg News“ sakė finansų viceministras Timūras Maksimovas. Pasak jo, vyriausybė šiuo metu peržiūri pasiūlymą.

Finansų ministerijos pozicija atitinka centrinio banko poziciją, tačiau V. Putinas energetikos pramonę laiko neatsiejama nuo Rusijos geopolitinės galios ir turto fondą naudoja finansuoti projektams, nukentėjusiems nuo Vakarų sankcijų.

Šis sprendimas nebūtų taikomas jau patvirtintiems susitarimams. Rusija planuoja išleisti net 2,5 trln. rublių (35 mlrd. dolerių) iš fondo, kad iki 2024-ųjų – prezidento rinkimų metų – paskatintų ekonomikos augimą, įskaitant didžiulę „Gazprom PJSC“ dujų perdirbimo gamyklą Baltijos jūroje.

Pasiūlymas nuskambėjo keičiantis Rusijos požiūriui į aplinkosaugą: šį mėnesį V. Putinas pareiškė, kad Rusija iki 2060 m. planuoja tapti anglies dioksido atžvilgiu neutralia. Rusija yra ketvirtoji pagal dydį šiltnamio efektą sukeliančių dujų teršėja ir yra atsakinga už maždaug 5 proc. visų pasaulio anglies dioksido emisijų.

Visame pasaulyje valstybiniai turto fondai pradeda rimčiau atsižvelgti į aplinkosaugos, socialinius ir valdymo principus. Didžiausias pasaulyje Norvegijos fondas jau peržiūri savo strategiją, siekdamas užtikrinti, kad jo turto portfelis atitiktų Paryžiaus susitarime numatytus anglies dioksido neutralumo tikslus.

Saudo Arabijos 430 mlrd. dolerių vertės valstybinis turto fondas planuoja savo pirmąją žalią skolos emisiją, siekdamas padėti pagerinti karalystės reputaciją aplinkosaugos klausimais.

Energetikos pramonė daug tikisi iš V. Putino, kuris praėjusią savaitę „Valdai Club“ analitikų susitikime skundėsi, kad pasaulinės investicijos į naftos gavybą per pastaruosius penkerius metus dėl politinių sumetimų sumažėjo 40 proc., ir perspėjo, kad tai gali sukelti pasiūlos krizę.

Politinė permaina gali neturėti greito poveikio, nes V. Putinas patvirtino planus sutaupyti daugiau fondo lėšų, o tai gali įšaldyti naujas investicijas iki 2022 m. pabaigos ar vėliau.

Šiuo metu nėra reikalaujama, kad Nacionalinio gerovės fondo infrastruktūros projektai atitiktų tvarumo kriterijus, sakė T. Maksimovas. Fondo investicijos apima naftos, dujų ir anglies projektus, taip pat švaresnius projektus, skirtus kelių ir skaitmeninės infrastruktūros plėtrai.