Rusijos ministras: jeigu centrinis bankas neįsikiš, įvyks „ekonominis sprogimas“

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nuolat žadant aukštesnį gyvenimo lygį, šalies ekonomikos ministrai savo viešose ataskaitose ar pranešimuose yra linkę susitelkti į optimistines naujienas. Todėl kai Maksimas Oreškinas perspėjo apie gresiančią kreditų krizę duodamas interviu nacionaliniam radijui, tai prilygo kone šokui.

„Ekonomika neabejotinai nugrims į recesiją“, jeigu vartotojų kreditavimo spartus augimas ir toliau bus nekontroliuojamas, kol galiausiai susiformuos burbulas, liepos 21 dieną per interviu „Echo Moskvy“ radijo stočiai kalbėjo M. Oreškinas. „Mūsų prognozėmis, 2021 metais jis gali sprogti“, – sakė pareigūnas.

Tai tik naujausias pasisakymas per kampaniją, kurią vis aktyviau vykdo buvęs investicinio banko ekonomistas, skambindamas pavojaus varpais bei įspėdamas apie tai, kas jo žodžiais, kelia galimai „mirtiną grėsmę“ V. Putino lūkesčiams paspartinti ekonominį augimą.

Tuo pačiu metu jis sukėlė viešą trintį su centriniu banku, kuris ignoravo jo perspėjimus, pavadindamas juos nepagrįstais, ir atmetė jo raginimus imtis ryžtingesnių priemonių, idant būtų pažabotas skolinimas. Bankas tvirtina, kad pagrindinė kliūtis kelyje į spartesnį augimą yra lėta pažanga vykdant reformas, kuriomis siekiama pagerinti investicinę aplinką, – o ši atsakomybė tenka M. Oreškinui ir jo kolegoms vyriausybėje.

Vykstant neįprastai atviram biurokratiniam mūšiui, Rusijos vadovybės aparato viduje gilėja susirūpinimas dėl silpnų ekonominių rodiklių, nes penkerių iš eilės metų sąstingis ir prastėjančios gyvenimo sąlygos nusmukdė V. Putino bei valdančiosios partijos palaikymą iki žemiausio lygio per daugelį metų. Per savo praėjusiais metais vykdytą perrinkimo kampaniją Rusijos lyderis pažadėjo iki savo kadencijos pabaigos, tai yra 2024 metų, paspartinti metinį augimą iki daugiau nei 3 procentų. Toks augimas šalyje neregėtas nuo 2012 metų.

400 mlrd. dolerių vertės lėšų panaudojimo planas, kuriuo tikėtasi atgaivinti ekonomiką, vangiai vykdomas, tuo tarpu pasaulinės ekonomikos sulėtėjimas, kurį pakurstė susirūpinimas dėl vis gilėjančio prekybos karo tar Jungtinių Valstijų bei Kinijos, pirmąjį šių metų pusmetį nusmukdė Rusijos augimą iki 0,7 procento. Grupė prognozuotojų sumažino savo šių bei kitų metų prognozes.

„Vyriausybėje visi nerimauja dėl prasto ekonominio augimo“, – kalbėjo Maskvos „Carnegie“ centro analitikas Andrejus Kolesnikovas.

Šalies ekonomikos ministerijos prognozėmis, augimas paspartės kiek vėliau šiais metais, kai ims plūsti vyriausybės lėšos, o 2021 metais jau sieks 3,1 procento, – gerokai anksčiau nei 2024 metais, kai baigsis V. Putino kadencija. Bet pasak M. Oreškino, tai nutiks tik tuo atveju, jeigu centrinis bankas jau dabar imsis priemonių sukontroliuoti, analitiko žodžiais, pavojingą burbulą, besiformuojantį vartotojų kreditavimo sferoje.

M. Oreškinas sako per daugiau nei metus ne kartą išsakęs savo susirūpinimą šiuo klausimu vyriausybės viduje, bet dabar nusprendė apie tai prabilti viešai, nes centrinio banko pastangos suvaldyti kreditavimo bumą kol kas pasirodė bergždžios. Jis neigia bet kokius nesutarimus su įtakinga pinigų politikos institucija, pabrėždamas, kad jo pasisakymas – tai tik „vieša diskusija“.

M. Oreškino pateiktais duomenimis, vartotojų įsiskolinimai išaugo 25 proc. nuo pernai 1,8 trln. rublių (28 mlrd. JAV dolerių), ir skolų išmokėjimas smarkiai atsiliepė gyvenimo lygiui. Trečdaliui skolininkų skolų mokėjimas sudaro daugiau nei 60 proc. jų mėnesinių pajamų. Daugelis tiesiog grąžina skolas, imdami naujas paskolas, taip atidėdami skolų grąžinimą. Tuo tarpu lėšų skolinimas bendrovėms auga daug lėčiau, o tai, anot M. Oreškino, slopina investicijas ir augimą.

Centrinio banko teigimu, susirūpinimas dėl vartotojų kreditavimo – ne laiku ir ne vietoje. „Nėra ten jokio burbulo, mes jo nematome nei pagal vieną rodiklį“, – sakė šalies centrinio banko valdytoja Elvira Nabiulina.

Po Ekonomikos ministerijos pasiteisinimų reguliuotojas savo 21 puslapio ataskaitoje, paskelbtoje birželį, pateikė visą eilę diagramų, rodančių, kad skolų bumas nėra nekontroliuojamas ir neturi neigiamo poveikio vartotojų pajamoms. Iš tiesų, centrinio banko teigimu, skolinimasis buvęs pagrindiniu veiksniu, kuris padėjo išlaikyti ekonominį augimą teigiamoje teritorijoje šiais metais.

Vartotojų kreditavimo taisyklių griežtinimas nepagerins korporacinio sektoriaus kreditavimo, tvirtina centrinis bankas.

Bendrovės stabdo investicijas ne dėl kapitalo sąnaudų, bet dėl to, kad vyriausybei nepavyksta įgyvendinti savo ilgai planuotų priemonių, skirtų pagerinti verslo klimatą; ir kaip rodo verslo apžvalgos, būtent šis veiksnys ir yra pagrindinė kliūtis plėtrai.

„Siūlydami priemones paspartinti ekonominį augimą, pirmiausia turėtume pašalinti barjerus, kuriuos tiek ūkio subjektai, tiek mes vertiname kaip kliūtis“, – kalbėjo E. Nabiulina.

Analitikai yra linkę palaikyti centrinį banką.

„Yra problemų, susijusių su nesaugiu skolinimu, bet centrinis bankas, nors kiek atidėliodamas, šią problemą sprendžia, dar ne viskas prarasta“, – pažymėjo Aleksandras Danilovas, bankininkystės analitikas iš „Fitch Ratings“ (Maskvoje).

„Pavojus, susijęs su skolinimu ir ekonominio augimo skatinimu, kelia dvi skirtingas problemas, – sakė Aleksejus Vedevas, buvęs ekonomikos ministro pavaduotojas. – M. Oreškinas yra politikas, ir jis privalo paaiškinti, kodėl prezidento dekretas liks neįgyvendintas“, – pridūrė jis, turėdamas galvoje V. Putino 2018 metų įsaką užtikrinti daugiau nei 3 proc. ekonominį augimą.