Naujosios Kipro kovos su pinigų plovimu taisyklės papildo Jungtinių Valstijų sankcijų prieš Rusiją ir jos aukšto rango piliečius poveikį: rusų pinigams nebėra vietos kadaise prieglobstį teikusioje Viduržemio jūros saloje.
„Rusų Kipre mažėja“, – patvirtino Kyriakosas Iordanou, Kipro sertifikuotų valstybės apskaitininkų instituto, tarp kurio klientų yra ir Rusijos piliečių, generalinis direktorius.
Kipro centrinio banko duomenimis, Kipro bankų sąskaitose, priklausančiose ne euro zonos piliečiams – daugiausia rusams – laikomų pinigų vertė lapkričio pabaigoje sumažėjo iki 7,1 milijardų eurų. Didžiausia suma – 21,5 milijardo eurų – buvo pasiekta 2012 m. gale.
Rusijos lėšų nutekėjimas iš salos žymi pabaigą tendencijos, prasidėjusios po Sovietų Sąjungos griūties ir sustiprėjusios Kiprui 2004 m. įstojus į Europos Sąjungą ir 2008 m. įsivedus eurą. Rusijos investuotojus Kipras iki šiol viliojo mažais mokesčiais ir buvo laikomas saugiu bei stabiliu prieglobsčiu.
„Kipro ekonominis modelis jau pasikeitė ir perėjo prie tokio, kuris daug mažiau priklauso nuo korporacijų ir užsienio indėlių“, – rugsėjį interviu „Bloomberg“ Europos būstinėje Londone pareiškė šalies finansų ministras Harris Georgiades. Sala „stengiasi pritraukti naują verslą, kuris fiziškai dalyvautų Kipro gyvenime ir teiktų realią veiklą bei užimtumą“, – teigė jis.
Klientų ieško kitur
Pasak Fionos Mullen, Kipro sostinėje Nikosijoje įsikūrusios kompanijos „Sapienta Economics Ltd.“ direktorės, su Rusija susijęs verslas Kiprui 2017 m. atnešė maždaug 2,2 mlrd. eurų pajamų (apytikriai 11 proc. viso ekonominio indėlio), lyginant su 14 proc. 2012 m.
„Šiuo metu turizmas svarbesnis už bankininkystę, todėl dabar Kipre galima sutikti kiek kitokį rusų kontingentą, – sakė ji. – Senieji pinigai dar niekur nedingo, tačiau pamatysime ir daug eilinių vidurinės klasės rusų, kurie tiesiog atskrido paatostogauti“.
Naujų bankininkystės klientų iš Rusijos srautas yra „ribojamas“, teigia K. Iordanou. Jo apskaitininkų organizacijos nariai šiuo metu dairosi klientų iš kitų šalių, pavyzdžiui, Kinijos, Indijos, Artimųjų Rytų ir Afrikos.
Nors viena iš skaičių mažėjimo priežasčių – tai, kad kai kurie rusai (pvz., O. Deripaska) įgyja Kipro pilietybę, todėl salos bankuose laikomos jų lėšos klasifikuojamos kitaip, tam įtaką pradeda daryti ir sugriežtintos vidinės taisyklės.
Finansiškai nenaudinga
Lapkritį įsigaliojo Kipro centrinio banko direktyva, suteikianti skolintojams mažiau laisvės dirbti su korporacijomis. Tokiu būdu daugelis Rusijos kompanijų Kiprui tampa „finansiškai nenaudingos“, – paaiškino K. Iordanou.
Du rusų verslininkai, pageidavę likti anonimais, daugiau nei dešimtmetį savo lėšas laikantys Kipro bankuose, teigia, kad per pastaruosius kelis mėnesius bankai su jais susisiekė, prašydami kelerių metų senumo dokumentų, susijusių su pinigais sąskaitose. Negalėdami pateikti senų dokumentų, verslininkai buvo priversti savo sąskaitas uždaryti.
„Kipro bankai ėmė reikalauti krūvos dokumentų, – teigia buvęs „Gazprom“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Riazanovas, Kipre valdantis nekilnojamojo turto verslą ir daugelį metų dirbantis su Kipro bankais. – Šiuo metu atidaryti naują sąskaitą labai sunku.“
Centrinio banko direktyva dėl pinigų plovimo siekiama išvengti sandorių su subjektais, laikomais korporacijomis, kurios ir sudaro Rusijos investicijų pagrindą.
„Moneyval“, Europos pinigų plovimo stebėtojų taryba, atlieka dar vieną Kipro priemonių, skirtų kovai su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, įvertinimą. Rezultatų tikimasi gegužę.
„Darosi toksiški“
Tuo tarpu didžiausio šalies skolintojo „Bank of Cyprus“ teigimu, klientai iš Rusijos šiuo metu sudaro tik 1,5 proc. visų klientų ir 5,7 proc. visų indėlių, lyginant su atitinkamai 2,4 proc. ir 9,9 proc. 2014 m.
Nors centrinio banko priemonės nebuvo skirtos konkrečiai rusams, „galima teigti, kad ši klientų grupė nukentėjo labiausiai“, – patvirtino Demetris Taxitaris, Kipre įsikūrusios konsultacijų įmonės „MAP S.Platis“ generalinis direktorius.
Kita vertus, daugelis Rusijos verslininkų ir toliau nesitraukia iš Kipro, tarp jų – Viktoras Rašnikovas, kompanijos „Magnitogorsk Iron & Steel Works PJSC“ savininkas; Vladimiras Lisinas, kontroliuojantis akcijų paketą „Novolipetsk Steel PJSC“ per Kipre įsikūrusią holdingo bendrovę; ir Vladimiras Potaninas, „MMC Norilsk Nickel PJSC“, gaminančios rafinuotą nikelį, prezidentas.
Kipro subjektai savo ruožtu mažina priklausomybę nuo Rusijos. „RCB Bank Ltd“, kurio antras pagal dydį akcininkas yra Rusijos valstybei priklausantis „VTB Bank PJSC“, turintis 46,3 proc. akcijų, planuoja stiprinti ir toliau plėtoti vidaus verslo operacijas, pranešė Limasolyje įsikūrusio banko atstovas.
„Atsižvelgdami į sankcijas ir sugriežtintas taisykles, Kipro bankai nebenori turėti reikalų su Rusijos pinigais ir Rusijos klientais, net ir tais, kurie jau daugelį metų turi sąskaitas Kipro bankuose, – paaiškino Jevgenijus Koganas, buvęs Kipro bankų akcininkų apsaugos ir investuotojų teisių centro direktorius. – Rusijos klientai darosi toksiški“.