Praėjusiais metais Rusijos valstybė išleido 2,17 trln. rublių (26,6 mlrd. JAV dolerių), kad kompensuotų naftos perdirbėjams skirtumą tarp vietinių degalų bazinės kainos ir jų teorinės vertės, jei jie būtų eksportuojami į Europą, rodo finansų ministerijos duomenys. Anot ministerijos, per pirmąjį 2023 metų ketvirtį bendrovės gavo daugiau kaip 253 mlrd. rublių.
Rusijos biudžetas patiria didelį spaudimą dėl antrus metus besitęsiančio karo Ukrainoje, todėl Maskvos vyriausybė siekia padidinti bazinę benzino bei dyzelino kainą, numatytą subsidijų formulėse – net 50 proc., teigė du su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai, paprašę neviešinti jų pavardžių dėl privataus diskusijų pobūdžio. Tai sumažintų būsimas subsidijas ar netgi galėtų išprovokuoti situaciją, kai naftos perdirbėjams tektų mokėti įmokas į biudžetą, jeigu bazinė degalų kaina viršytų Europos eksporto vertę.
Kol kas dar nėra galutinai nuspręsta, kokiu mastu būtų didinamas tarifas ir ar apskritai formulės būtų keičiamos. Jei pasiūlymas būtų įgyvendintas, tai paveiktų Rusijos naftos bendrovių pelningumą, nes vyriausybė teigė siekianti išlaikyti vidaus degalų kainų augimą neperžengiant infliacijos ribos, idant išlaidos negalėtų būti iškart perkeltos vartotojams.
Rusijos finansų ministerijos spaudos tarnyba pareiškė, kad „tokie pasiūlymai nėra svarstomi“. Energetikos ministerija neatsiliepė į prašymą pakomentuoti.
Nuo tada, kai Kremlius pradėjo karą Ukrainoje, Rusijos viešųjų finansų būklė smarkiai suprastėjo. Išlaidos gynybai kartu su susijusia nacionalinio saugumo kategorija pagal biudžeto dalį dabar nusileidžia tik vyriausybės socialinėms programoms.
Šalies naftos ir dujų pramonė yra pagrindinis Kremliaus mokestinių įplaukų šaltinis, visgi Vakarų įvestos kainų „lubos“ ir importo suvaržymai nusmukdė pajamas. Kovo mėnesį, palyginti su ankstesnių metų analogišku laikotarpiu, šios pramonės įmokos į biudžetą sumažėjo daugiau kaip 40 proc., iki 688,2 mlrd. rublių, skelbia finansų ministerijos duomenys.