Saudo Arabijos megamiestas jau rodo gyvybės ženklus: pusės trilijono dolerių vertės projektas kels pavydą visam pasauliui

Apsnūdusiame Churaibos žvejų kaimelyje sienos apipaišytos grafičiais. Tarp jų rasime maldavimų Dievui ir skelbimų, reklamuojančių atostogų butų nuomą ir dažytojų paslaugas. Netoli vietinės mokyklos kažkas brūkštelėjo žodžius: „Atverkite vilties langus ir išvarykite neviltį.“

Būtent čia, šiaurės vakarų Saudo Arabijoje, karūnos princas Mohammedas bin Salmanas ragina investuotojus įnešti pinigus jo 500 milijardų dolerių vertės regiono vizijai įgyvendinti. Projektas, pavadintas NEOM, žada paversti šiaurės vakarus pažangiausia karalystės dalimi, kuri galės pasigirti moderniausiais kurortais ir robotų valdomomis išmaniosiomis technologijomis.

Tačiau ši vieta taip pat kelia didžiausią riziką 33-ejų metų princo sumanytam grandioziniam šalies kaitos planui. Neomas yra drąsiausias socialinės ir ekonominės pertvarkos ramstis, kol kas išgyvenęs tiek pat sėkmingų, kiek ir užvilkintų projektų. Tiesą sakant, esminis klausimas nuo tada, kai 2017 m. princas paskelbė apie šį naują ekstravagantišką vystymo projektą, buvo toks: ar tai gali virsti realybe?

Trijų dienų kelionė į regioną, kuris yra maždaug Masačusetso dydžio, leido suvokti šios užduoties mastą – ir potencialą. Dauguma čia metų metus gyvenančių vietinių tikisi regiono suklestėjimo, tuo tarpu kiti būgštauja, kad bus išvaryti, o jų namai nugriauti.

Vietovė pasižymi stulbinančia, dar nepaliesta pakrante, kur turkio spalvos vandenyse raibuliuoja bangos. Virš Raudonosios jūros stūkso tamsiai raudoni vulkaniniai kalnai. Viena iš istorinių vietų – upės slėnis, kuriame, pasak vietinių gyventojų, perėjęs Egiptą apsistojo Mozė.

Mažus miestelius jau užtvindė statybininkai, kai kur pradėtos statybos. Nedidukas Neomo įlankos oro uostas su tviskančiu baltu interjeru buvo atidarytas komerciniams skrydžiams praėjusį mėnesį. Darbininkai statybinę įrangą gabeno keliais. Šalia griežtai saugomos darbuotojų gyvenamosios bazės iškabintas ženklas „Aš (širdutė) Neomą“: keliukas, vedantis į grakščius baltus namelius, nusagstytas saulės energijos lempomis.

„Tai nėra vien vizija ant popieriaus, – teigia Lojain Alharbi, 25-erių Neomo darbuotoja, dirbanti verslo analitike sporto sektoriuje. – Tai jau vyksta.“

2017 m. spalio mėnesio interviu „Bloomberg“ princas Mohammedas teigė, kad iki 2030 m., kai tikimasi galutinai pereiti prie Saudo Arabijos 2.0 versijos, Neomas prie šalies ekonomikos prisidės 100 milijardų dolerių.

Pats pavadinimas kilęs iš „neo“, reiškiančio naują, ir „m“, pirmosios žodžio „mustaqbal“, arabiškai reiškiančio ateitį, raidės, aiškino jis. Neomo jūros pakrantėje, slėniuose ir kalnuose bus įkurta 12 nedidelių miestų ir miestelių, taip pat pramoninė zona, didžiulis uostas ir keli oro uostai, teigė jis dar viename interviu po metų.

Ką žada Neomas

• Sulaukta užsienio kompanijų susidomėjimo, tikimasi dar daugiau derybų.
• Neomas planuoja įsteigti fondą, skirtą investuoti į verslus, kurie arba bus ten įsikūrę, arba ten pardavinės savo prekes ir paslaugas.
• Daugiau kaip 400 įmonių yra „suinteresuotos aptarti galimybes“ su fondu.
• Septynios užsienio bendrovės varžosi dėl vadovavimo antrajam projekto etapui – Neomo pramoninio miesto vystymui.
• Svarstomi planai nutiesti kelią, kuris jungtų Saudo Arabiją su Egiptu.

Vis dėlto rūpesčių kelia ne vien kaštai ir iššūkis privilioti užsienio investuotojus į tai, ką dalis jų laiko tuštybės projektu, bet ir politika.

Tapęs Saudo Arabijos de facto lyderiu, princas Mohammedas perkratė giminaičius, įkalino disidentus, sustiprino kariuomenės kontrolę ir pradėjo karą Jemene, kuris sukėlė didžiausią pasaulyje humanitarinę krizę. Praėjusiais metais Stambule Saudo Arabijos agentų įvykdyta „Washington Post“ žurnalisto Jamalo Khashoggio žmogžudystė sukėlė tarptautinį pasipiktinimą, paskatinusį keletą iškilių asmenų pasitraukti iš Neomo patariamosios tarybos.

Projektas glaudžiai susijęs su princu Mohammedu, ir tol, kol jis po savo tėvo karaliaus Salmano mirties neužims sosto, ir toliau liks neaiškumų dėl didžiojo perėjimo prie Saudo Arabijos 2.0 ir to, kas gali nutikti su princo planais.

„Neturime jokios tikslios informacijos apie tai, kas vyksta Neome, todėl nežinome, kiek tai perspektyvu, – teigė Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos lyginamosios politikos docentas Steffenas Hertogas. – Atrodo, kol kas niekas nėra pažadėjęs jokių sumų. Reikalai juda šiek tiek lėčiau, nei buvo tikėtasi.“

Taip pat kyla nemenkas iššūkis pritraukti turistus į rajoną, kuris yra nutolęs nuo tokių garsių kurortų, kaip Egipto Šarm el Šeichas. Saudo Arabija draudžia alkoholį, ir nors tikimasi, kad Neomui bus taikomos laisvesnės taisyklės nei kitoms karalystės dalims, princas pasakė, kad norintys išgerti gali vykti į Egiptą ar Jordaniją.

Neomą vystanti vyriausybei priklausanti kompanija teigė, kad sulaukė teigiamų atsiliepimų po susitikimo su „vyriausiais verslo lyderiais iš Azijos, Europos ir JAV“, nes regiono turizmo, energetikos, technologijų ir vandens infrastruktūros galimybės pritraukė „didelį susidomėjimą“.

„Kompanijos supranta, kad mes statome ne tik regioną, bet ir komercinę jėgainę, ir jie nori būti viso to dalimi“, – trečiadienį atsakydamas į klausimus pranešė Neomas.

Dešimtims tūkstančių žmonių, šiuo metu gyvenančių 26 500 kvadratiniuose kilometruose, numatytuose projektui, daugiausia rūpesčių kelia jų pačių ateities perspektyvos. Žinia, kad jie taps pasaulinio megaprojekto dalimi, sukėlė įvairių jausmų: ekonominės gerovės viltį keičia susirūpinimas, kurį kursto gandai, esą jie bus iškraustyti, kad užleistų vietą prabangioms viloms ir biurų parkams.

Remiantis dabartiniais paskaičiavimais, reikės perkelti daugiau kaip 20 000 žmonių, pranešė Neomas. „Perkraustymas bus atliekamas remiantis numatytu procesu, kurį šiuo metu tvirtiname Pasaulio banke, – teigė Neomas. – Gyventojams bus išmokėtos kompensacijos ir bus vykdoma daugybė socialinių programų jiems paremti.“

Kol nebuvo pranešta apie Neomo planus, regionas buvo palyginti nežinomas ir apleistas. Mokyklos ir elektra į šį rajoną atkeliavo aštuntajame dešimtmetyje, kai kiti Saudo Arabijos regionai suklestėjo po pirmojo naftos bumo. Daugumą namų kaimuose tebejungia purvo keliai.

„Šiuo metu mes laukiame ateities, – sako 54-erių metų Churaibos gyventojas Mahmoudas, pridurdamas, kad pagrindinė diskusijos tema yra persikėlimo klausimas. – Tai yra ta priežastis, dėl kurios žmonės bijo pokyčių.“

Nepaisant susirūpinimo, Mahmoudas tikisi, kad jis ir kiti kaimiečiai taps Neomo dalimi, o ne atstumtaisiais. Neomas paskelbė naują stipendijų programą, skirtą išsiųsti vietinius moksleivius į užsienį studijuoti turizmo, viešbučių verslo ir muziejininkystės.

Važiuojant pro vieno aukšto mokyklą, kuri dabar virtusi griuvėsiais, Mahmoudas parodo į mažus kambarėlius, kuriuose jis pritūpęs ant grindų mokydavosi prie žibinto šviesos – tai buvo 1975 m. Ši sritis elektros įvedimo sulaukė tik devintajame dešimtmetyje, o per vasaros karščius vėsindavo tik jūros vėjas.

Praėjusią savaitę netoliese esančios Šarmos gyventojas, 48-erių Salehas al-Huwaity, paaiškino nebijąs būti iškraustytas. Sėdėdamas pilnoje musių kavinėje su nudriskusiomis sofomis ir plikomis sienomis, jis pūtė dūmus, vardydamas į kaimą jau atkeliavusias naujoves.

Dabar Šarmoje įrengti bankomatai, atidaryta visą parą dirbanti klinika. Darbininkų antplūdis sparčiai kelia nuomos kainas, o gauti pinigai nusėda vietinių nuomotojų, įskaitant jį patį, kišenėse. Jis tikisi, kad vieną dieną Šarmos viešajame paplūdimyje – smėlio ruože, nusėtame šiukšlėmis – pamatys įrengtus dviračių takus.

„Mums labai, labai, labai pasisekė, nes aš gyvenau čia anksčiau ir čia nieko nebuvo“, – sako pakrančių apsaugos tarnyboje dirbantis S. Al-Huwaity. Kai kiti kaimo gyventojai iškelia perkėlimo klausimą, jis atšauna: „Mūsų vyriausybė rūpinasi savo piliečiais.“ Be to, pridūrė jis, „jei šalies interesai reikalauja, kad aš atiduočiau savo namus ir ūkį, pasiimkite juos!“

Pasirodžius darbininkams, visos kalbos apie „daugiau robotų nei žmonių“, lydėjusios Neomo paleidimą, išblėso. Jas nustelbė dalykiškas generalinio direktoriaus Nadhmi Al-Nasro, buvusio „Saudi Aramco“ vadovo, požiūris.

Pirmąjį projekto etapą, Neomo įlanką, kuri apims Churaibos ir Šarmos kaimus, iš pradžių buvo numatyta užbaigti 2021 m. Šių metų pradžioje su JAV inžinerijos įmone „Aecom“ buvo sudaryta įlankos projekto valdymo konsultacijų sutartis.

Antrasis Neomo etapas bus pramoninis miestas – idėja, kurią karalystė prieš tai sėkmingai įgyvendino Jubaile. Neomas peržiūrėjo septynių užsienio firmų pasiūlymus, kad nuspręstų, kuri vadovaus plėtrai, patvirtino kompanija. Neomas taip pat kuria planus nutiesti kelią į Egiptą, ir šiuo metu jau yra sudaręs sutartis su „Arup Group“, „WSP“ ir „Fugro NV“.

Šiuo metu Šarma ir Churaiba atgijusios, nes karalius leidžia vasaros atostogas Neome. Jau antri metai, kai jis atsisako atostogauti Maroke. Du didieji rajono viešbučiai užpildyti, o eismas keliuose padidėjęs, kaip ir policijos patrulių skaičius.

Savo nedidelėje krautuvėlėje Šarmoje Salma tikisi, kad Neomas padės pakeisti jos gimtojo kaimo mąstyseną, kai žmonės susidurs su užsieniečiais.

Nors Salma baigė matematikos studijas koledže, ji gyvena vietinių papročių persunktą gyvenimą: jos šeima neleidžia moteriai eiti prie jūros, esančios vos už kelių minučių kelio. Savo dienas Salma leidžia tarp namų ir krautuvėlės, skirtos vien moterims. Joje prekiaujama tokiais daiktais kaip sauskelnės, nagų lakas ir „Hello Kitty“ plaukų aksesuarais.

Paklausta, kaip pasikeis jos gyvenimas atsiradus Neomui, Salma pakartoja klausimą su šypsena. „Žinoma, kad pasikeis, – sako ji. – Ir žinoma, į gera.“

Tačiau kiti gyventojai nėra tokie tikri.

„Jie laukia, kad viskas keisis teigiama linkme, – sako 40-ies metų Abdulazizas Al Huwaity iš Churaibos. – Bet kodėl jiems atrodo, kad Neomas dalinsis su jais savo gėrybėmis?“