Saulės magnetinės audros – atsakymas į gamtinių dujų kainų paslaptį

Jei norite žinoti, ko tikėtis iš gamtinių dujų kainų, galbūt metas pakelti akis į Saulę.

Magnetinės audros Saulės paviršiuje gali sukurti tamsesnes vietas, vadinamas Saulės dėmėmis, kurios sumažėja ir išnyksta maždaug per 11 metų, ir toks cikliškumas gali padėti prognozuoti oro sąlygas: kuo mažiau dėmių Saulėje, tuo šaltesnė bus žiema šiauriniame Žemės pusrutulyje.

Žinoma, tai tik teorija, bet komerciniai meteorologai vis dažniau ja remiasi, ieškodami naujų būdų aptarnauti savo klientus – prekybininkus, kuriems svarbu žinoti, kokių šalčių tikėtis, kad būtų galima įvertinti gamtinių dujų poreikį.

„Saulės ciklų ir dėmių poveikį iki šiol vertinau labai skeptiškai“, – teigia „The Weather Co.“ vyresnysis meteorologas Toddas Crawfordas. Tačiau ištyrus šaltų žiemų ir ciklo nuosmukio ryšį, mokslininkas „liko įtikintas“.

Kad geriau suprastumėte, įsivaizduokite, jog magnetinis Saulės laukas – tarytum koks Žemės skėtis, aiškina Scottas McIntoshas, Boulderyje, Kolorade įsikūrusio Nacionalinio atmosferos tyrimų centro observatorijos direktorius. Skėtis gali sulaikyti kai kuriuos kosminius spindulius – įkrautas daleles iš seniai mirusių žvaigždžių, – kad šie nebombarduotų atmosferos.

Kai susiformuoja mažiau Saulės dėmių, laukas susilpnėja ir daugiau spindulių pasiekia Žemę. Tada galima tikėtis, kad šalto arktinio oro pliūpsniai, kaip dažnai nutinka žiemą, užsilaikys Šiaurės Amerikos rytuose arba Europoje, sukeldami ypatingai žvarbios žiemos epizodus, teigia „Commodity Weather Group LLC“ prezidentas Mattas Rogersas.

Ne visi meteorologinio pasaulio atstovai tiki Saulės dėmių galia orų pokyčiams Žemėje. Be to, jos laikomos šiek tiek kontroversiškomis, nes vaidina vaidmenį klimato kaitos neigėjų mėgstamoje teorijoje apie tai, kad visuotinis atšlimas nėra reali grėsmė; neva, netrukus į pagalbą atskubės šaldantis Saulės dėmių ciklas, ir klimato kaitos įkarštis Žemėje atvės.

S. McIntoshas, kuris yra astrofizikas, teigia tikintis, jog Saulės dėmės daro įtaką Žemės orui. Jis mano, kad reikia daugiau tyrimų, bet neketina ginčytis su meteorologais, o jeigu paaiškėtų, kad šie suklydo, yra pasirengęs „tapti atpirkimo ožiu“.

Šiuo metu Saulė išgyvena laikotarpį be dėmių, dar žinomą kaip Saulės minimumas. Paskutinis toks minimumas įvyko apie 2009 m., kai kosminė spinduliuotė pradėjo bombarduoti Žemę rekordiniu smarkumu, lyginant su Suomijos Sodankilos geofizikos observatorijos kosminių spindulių stoties duomenimis, renkamais nuo 1964 m.

Dabartinis ciklo nuosmukis yra „dar ramesnis nei ankstesnysis“, teigia M. Rogersas. Pasak T. Crawfordo, Ramiojame vandenyne šmėkščiojantis „El Nino“ Jungtinėms Valstijoms pranašauja pūguotą žiemą; situaciją gali dar labiau užaštrinti Saulės minimumas – tai reikštų „didesnį nei įprastą sniego lygį visuose didžiuosiuose rytiniuose JAV miestuose, ypač žiemos pabaigoje“.

Panašu, kad to paties tikisi ir rinka. Lapkritį gamtinių dujų ateities sandoriai pakilo 41 proc. – tai didžiausias lapkričio mėnesio pelnas nuo 2000 m. Prasidedant šildymo sezonui, dujų atsargos tebėra žemiausios per pastaruosius 16 metų.

Johnas Kilduffas, Niujorko „Again Capital LLC“ partneris, tikina neskubantis atmesti Saulės dėmių teorijos. „Kai esama šitiek energijos rinkų, tenka pasidomėti ir mažiau įprastais dalykais, – teigia jis. –Akivaizdu, kad tai pakankamai svarbus reiškinys, į kurį derėtų atkreipti dėmesį.“