Kinijos mieguistos telekomunikacijų akcijos atsibudo po to, kai gruodžio pradžioje Kanadoje buvo sulaikytas „Huawei Technologies Co.“ generalinis finansų direktorius Mengas Wanzhou. Nors oficialus kaltinimas buvo toks, kad bendrovė pažeidė Jungtinių Valstijų sankcijas Iranui, daugelis Kinijos ekspertų sulaikymą aiškino kaip dar vieną Amerikos vyriausybės bandymą užkirsti kelią šalies pažangai 5G srityje.
Europos telekomunikacijų standartų instituto teigimu, „Huawei“ pirmauja pasaulyje pagal paskelbtų reikšmingų naujosios kartos bevielės technologijos patentų skaičių.
Kinijos įrangos gamintoją užklupę nemalonumai pakurstė investuotojų entuziazmą kišti pinigus į viską, kas tik susiję su 5G. Gruodžio 7 d. Pramonės ir informacinių technologijų ministerija suteikė 5G spektro licencijas trims telekomunikacijų operatoriams, leisdama jiems atlikti galutinius bandymus prieš visuotinį komercinį pristatymą 2020 m.
Po mėnesio vyriausybė pareiškė kai kuriuose miestuose išduosianti laikinas licencijas dar šiais metais. Skirtingai nei Europa ir JAV, vystydama 5G Kinija nešvaisto laiko veltui.
Bevielių antenų gamintojų ir valstybinės „China Tower Corp.“ akcijos graibstomos kaip karštos bandelės. Mobiliojo ryšio bokštų operatoriaus akcijos Honkonge nuo gruodžio pradžios išaugo daugiau nei 40 proc., o jo rinkos kapitalizacija siekė 37 milijardus dolerių.
Pirmadienį, kai Kinijos prekiautojai sugrįžo į darbą po savaitę trukusių Naujųjų metų atostogų, dešimčių kontinentinių bendrovių, gaminančių bevieles antenas, akcijos išaugo 4,3 proc., o Honkonge įsikūrusios „Comba Telecom Systems Holdings Ltd.“ akcijos pašoko daugiau nei 70 proc.
Vis dėlto investuotojai, skubantys įšokti į Kinijos 5G traukinį, gali susidurti su nemenkais sunkumais. Parankiausia bandyti investuoti į didžiausius įrangos gamintojus – ypač „Huawei“, kuri yra privačiai valdoma, ir „ZTE Corp.“, kuri prekiauja Honkonge ir Šendžene, ir teigia įsigijusi daugiau nei tūkstantį su 5G susijusių reikšmingų licencijų.
Tačiau šiuo metu retas kuris drįsta pirkti „ZTE“ akcijas. 2017 m. pabaigoje kompanija išaugo iki 23 milijardų dolerių rinkos vertės, spekuliuodama spartesniu investavimu į 5G, tačiau birželio mėnesį patyrė nuosmukį po to, kai JAV įvedė draudimą įsigyti itin svarbią amerikietišką technologiją – kaip bausmę už Irano sankcijų pažeidimus.
Nors draudimas buvo pakeistas 1 milijardo dolerių bauda ir valdybos pertvarkymu, geopolitinės problemos vis dar išlieka aktualios. „ZTE“ 35 proc. savo pajamų ir toliau uždirba užjūrio rinkose, kurios šiuo metu yra virtusios mūšio lauku, Kinijai su JAV kovojant dėl 5G viršenybės.
Antenos, palyginus, yra prastesnis statymas. Teoriškai, išaušus 5G erai, operatoriai jų pirks kur kas daugiau. Vadinamoji „Massive MIMO“ technologija leis vienu metu perduoti ir priimti kelis duomenų srautus tuo pačiu radijo kanalu, naudojant skirtingas antenas.
Tačiau realybė tokia, kad Kinijos valstybiniai operatoriai nenori turėti reikalų su dideliu tiekėjų skaičiumi, ir verčiau naudojasi centralizuota viešųjų pirkimų sistema, kad viską įsigytų iš pagrindinių gamintojų, tokių kaip „Huawei“ ir „ZTE“. Šiedu savo ruožtu kai kuriuos darbus perduoda trečiosioms šalims, pvz., „Comba“. Kai antenų paklausa ženkliai išaugs, „Huawei“ ir „ZTE“ pasiims liūto dalį, smulkmei palikdama menkas pajamas.
Kalbant apie „China Tower“, problema – korporacijos valdymas. Didžiausi jos klientai – „China Mobile Ltd.“, „China Unicom Hong Kong Ltd.“ ir „China Telecom Corp.“ – yra ir pagrindiniai jos akcininkai. Nuo 2013 iki 2017 m. šie trys operatoriai išleido 1,7 trilijoną juanių (250 milijardų dolerių) kapitalo sąnaudų, pereidami nuo 3G prie 4G. 5G įdiegimas bus dar brangesnis, o bazinė stotis kainuos dvigubai daugiau nei 4G ekvivalentas.
Operatoriams tai yra paskata kiek įmanoma sumažinti mobiliojo ryšio bokštų sąnaudas. Bekompromisiais metodais jie naudojosi ir anksčiau. Remiantis „Citi Research“ duomenimis, 2014 m., kai bevielio interneto tiekėjai perėjo prie 4G, vidutinės bazinės stoties statybos sąnaudos sumažėjo beveik perpus. „China Tower“ šiuo metu ima 10 proc. antkainį.
5G atėjimas į Kiniją daugeliui – nuo įrangos tiekėjų ir elektromobilių gamintojų iki vartotojų – bus tikras aukso puodas. Tačiau didžiausias pelnas akcijų investuotojams liks nepasiekiamas. Gardžiausias kąsnis tenka išrinktiesiems.