Šioje šalyje visi nori auginti medicinines kanapes: žmonės meta darbus, skolinasi ir tikisi produkcija užversti Europą

Jane Sevdinskis anksčiau dirbo finansų ministerijos teisės skyriuje. Dabar jis su draugu ruošiasi investuoti daugiau kaip 1 milijoną eurų į keturis didžiulius šiltnamius.

Buvęs karatė instruktorius Zlatko Keskovskis jau seniausiai juos aplenkė. Jo šiltnamiuose darbuotojai su medikų chalatais rūpinasi žiedais, išsiskleidusiais po fluorescencinėmis lempomis, atidžiai stebėdami ir dokumentuodami gamybą bei laikymo sąlygas.

Galbūt tai vienas iš keistesnių ekonomikos modelių, tačiau abu šie vyrai planuoja paversti buvusią Jugoslavijos respubliką, dabar vadinamą Šiaurės Makedonija, kanapių augintojų tauta.

Kol kas dar tik pati pradžia, bet tikslas – atsiriekti dalį pasaulinės medicininės marihuanos rinkos, kuri per ateinančius penkerius metus, kaip prognozuojama, turėtų siekti nuo 14 iki 50 milijardų dolerių. Ir nesvarbu, kas esi – buvęs policininkas, teisininkas ar ministro pirmininko giminaitis: regis, Šiaurės Makedonijoje kanapes auginti veržiasi visi.

Nuo 2016 m. buvo išduotos licencijos daugiau nei dviem dešimtims bendrovių, o Sveikatos apsaugos ministerija šiuo metu tvarko dar 20 paraiškų. Ir visa tai šalyje, kuri tik šiek tiek didesnė už Vermontą ir kurioje gyvena apie du milijonus žmonių.

„Tikimės, kad tai bus pelningas verslas“, – sako 49-erių metų J. Sevdinskis, stovėdamas tarp tuščių kibirų savo patalpose Kumanovo mieste, esančiame maždaug už 40 kilometrų į šiaurės rytus nuo sostinės Skopjės. Jiedu su partneriu jau išleido 700 000 eurų ir išleis dar tiek pat, kad verslas įsisuktų. „Maždaug po pusantrų metų tikimės išeiti į pliusą“, – priduria jis.

Kyla klausimas, ar tokie užmojai nėra atitrūkę nuo realybės šalyje, kuri pastarąjį kartą atsidūrė pasaulio dėmesio centre po to, kai paaiškėjo vietinis „garažiukų verslas“ – suklastotų naujienų svetainės, kurių dalis plačiai pagarsėjo per 2016 m. JAV prezidento rinkimus.

Regiono ekonomika po Jugoslavijos žlugimo priklausė nuo tabako, vaisių ir daržovių bei automobilių dalių eksporto. Vis dar nepriimtas įstatymas, kuris leistų eksportuoti daugumą medicininių kanapių, tačiau jis sulaukė įvairių politinių partijų palaikymo ir vyriausybė teigia ketinanti jį priimti per artimiausias savaites.

Taip pat kyla klausimų dėl korupcijos. Balkanai jau dabar užsiima nelegalių narkotikų tranzitu, ir susirūpinimą kelia tai, kad kanapės gali patekti į juodąją rinką, ypač neturint įstatyminio užnugario besivystančiai pramonei. „Transparency International“ korupcijos suvokimo indekse Šiaurės Makedonija užima 93 vietą – kartu su kaimynystėje esančiu Kosovu, Panama ir Mongolija.

Kanapių auginimą palaiko pats ministras pirmininkas Zoranas Zaevas, Šiaurės Makedonijai bandant žengti pirmuosius žingsnius pasaulinėje rinkoje ir net prisijungti prie Europos Sąjungos po to, kai praėjusiais metais galutinai išsprendė politinį ginčą dėl pavadinimo su kaimynine Graikija. Valstybė yra viena neturtingiausių Europoje, vidutinis mėnesio atlyginimas čia siekia vos 450 dolerių.

„Jei norime, kad Šiaurės Makedonijos ekonomika kiltų, kanapės – puikus būdas ją paskatinti“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Venko Filipche.

Šiuo metu įstatymai neleidžia marihuanos augintojams daryti to, ko jiems reikia, norint užsidirbti pinigų: eksportuoti sudžiovintus žiedynus. Licencijuotoms kompanijoms leidžiama auginti medicinines kanapes ir išgauti aliejų, kurį galima eksportuoti. Tačiau tik nedidelė jų dalis iš tiesų užsiima aliejaus išgavimu.

Z. Keskovskio įmonė „NYSK Holdings“ įsikūrusi Skopjėje ir pati pirmoji gavo licenciją. Buvęs prezidento apsaugos vadovas sako, kad svajonė tapti kanapių auginimo centru priklauso nuo to, ar bus prastumti įstatymai, kurie leistų jas eksportuoti, o problema ta, kad vyriausybė, regis, prarado susidomėjimą.

„Jei šis įstatymas nebus priimtas, kanapių pramonei galas“, – svarsto 49-erių metų vyras, sėdėdamas savo prirūkytame kabinete; ant lentynos rikiuojasi pustuščiai viskio buteliai. Vis dėlto Z. Keskovskis įsitikinęs, kad jo verslas vis tiek išgyvens.

„NYSK“ veikla iš tikrųjų sudaro ryškų kontrastą kitoms įmonėms. Praėjusį mėnesį keliaujant po šalį pasirodė, kad dauguma Makedonijos augintojų daugiausia kaupia sudžiovintus žiedynus, tikėdamiesi, kad seniai žadėta įstatymų pataisa netrukus leis juos eksportuoti. Ir tai su sąlyga, kad jie apskritai sugebėjo kažką pagaminti.

Vienas iš ministro pirmininko pusbrolių, Trajce Zaevas, netoli Sveti Nikolės miestelio pastatė 22 000 kvadratinių metrų ploto šiltnamį. Iš pradžių jis buvo skirtas auginti pomidorus – ministro pirmininko pasididžiavo šaltinį per susitikimus su kitų valstybių lyderiais.

Praėjusį mėnesį plačiai nusidriekusiame nepažymėtame šiltnamyje, apsuptame spygliuota viela ir prižiūrimame keturių apsaugininkų, kanapių nebuvo. Susisiekus telefonu ir el. paštu, Trajce Zaevas atsisakė aptarinėti savo verslą.

Pasak Kostadino Dukovskio, vadovaujančio penkis mėnesius veikiančiai kanapių augintojų asociacijai, pagrindinė jaunos pramonės problema – pinigai. Jis teigia, kad vyriausybė bando ją apmokestinti anksčiau, nei ji atsistos ant kojų, o daugelis naujokų tiesiog neturi investicijų ar kanapių auginimo žinių.

„Jie galvoja, kad su menkais pinigais galės nuveikti kažką didelio, – aiškina K. Dukovskis, anksčiau vadovavęs vidaus reikalų ministerijos saugumo departamentui. – Bet norint, kad tai suveiktų, reikalingos rimtos investicijos. Klausimas – ne kaip auginti verslą, klausimas – ką veikti su produkcija.“

Anot asociacijos vadovo, rizika ta, kad, nepriėmus įstatymo pataisos, kanapės gali būti parduodamos nelegaliai. K. Dukovskio asociacijos apskaičiavimu, šiuo metu eksportui paruošta džiovintų žiedynų ir aliejaus už maždaug 60 milijonų eurų.

Yra vienas žmogus, kuriam nestinga nei pinigų, nei ambicijos. Tai Slave Ivanovskis, milijonierius, susikrovęs turtą iš prekybos gamtinėmis dujomis, statybų ir maisto pramonės. 16 metų buvęs vienu stambiausių Šiaurės Makedonijos daržovių ir avienos eksportuotojų, jis pasuko prie medicininių kanapių.

Kol kas S. Ivanovskio investicijos nuo 2017 m. skaičiuojamos dešimtimis milijonų eurų. Jo įmonėje „Oaza Alkaloidi“, naujame nepažymėtame objekte netoli Tarincio kaimo, dirba 45 žmonės. Verslininko kabinetą puošia Senovės Makedonijos lyderio Aleksandro Didžiojo biustas. Būtent dėl šios teritorijos buvo kilęs ginčas su Graikija.

„Mes tai padarėme tam, kad padėtume savo valstybei, kuri neturi jokių būdų užsidirbti pinigų, – teigia 59-erių metų S. Ivanovskis. – Netrukus tuos pinigus atgausiu. Tai geriausias verslas pasaulyje.“