Nors bendras Afrikos valdymo efektyvumo indeksas praėjusiais metais pasiekė aukščiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį, o 34 iš 54 šalių nuo 2008 m. pranešė apie išaugusį pelną, tačiau tvarių ekonominių galimybių indeksas vos pasikeitė, pirmadienį išplatintame pranešime teigia „Mo Ibrahim Foundation“. Nepaisant to, per šį laikotarpį regiono bendrasis vidaus produktas išaugo net 40 proc. – tokias išvadas pateikia metinis tyrimas, kuris remiasi duomenimis iš 35 nepriklausomų išorinių šaltinių.
„Afrikos dar laukia didelis išbandymas, – elektroniniame pranešime teigia M. Ibrahimas. – Jos gausi ir jauna potenciali darbo jėga galėtų smarkiai pakelti žemyno lygį – deja, ši palanki situacija švaistoma veltui. Įrodymai aiškūs – jauniems Afrikos piliečiams reikia vilties, perspektyvų ir galimybių. Žemyno lyderiai turėtų paspartinti darbo vietų kūrimą, jeigu jie nori išsaugoti dabartinę pažangą ir išvengti nuosmukio.“
Geriausiai valdoma Afrikos šalimi buvo įvertintas Mauricijus, po jo – Seišeliai, Žaliasis Kyšulys ir Botsvana, o Somalio ir Pietų Sudano reitingai buvo patys žemiausi. Nigerija, kurios ekonomika – viena didžiausių Afrikoje, atsidūrė 33 vietoje, o Pietų Afrika – septintoje. Valdymas labiausiai pasitaisė Dramblio Kaulo Krante, o labiausiai pablogėjo Libijoje.
Kiti reikšmingi tyrimo rezultatai:
Per pastaruosius penkerius metus daugiau nei pusė Afrikos piliečių susidūrė su pablogėjusia švietimo kokybe. Valdymo patobulinimai buvo nereguliarūs ir įgyvendinami vis tose pačiose 15 šalių, kurių pažanga šiuo metu įgyja pagreitį. Nėra reikšmingos koreliacijos tarp šalies ekonomikos dydžio ir to, kaip sėkmingai savo piliečiams ji teikia ekonomines galimybes. Per pastarąjį dešimtmetį 27 šalyse tvarių ekonominių galimybių pasiekiamumas išaugo, o 25 – sumažėjo. Be to, per pastarąjį dešimtmetį 47 šalyse pasitaisė sveikatos paslaugų lygis: pastebimai pagerėjo vaistų nuo AIDS tiekimas, sumažėjo vaikų mirtingumo rodikliai. Pakilo skaidrumo ir įstatymų paisymo rodikliai, tačiau nukrito saugumo standartų laikymasis.
M. Ibrahimas 1998 m. įkūrė telekomunikacijų bendrovę „Celtel International BV“ ir pavertė ją trečiąja pagal dydį mobiliųjų telefonų kompanija Afrikoje. Kuveito „Zain Group“, anksčiau žinoma kaip „Mobile Telecommunications Co.“, 2005 m. už 3,4 mlrd. dolerių nusipirko 85 proc. „Celtel“ akcijų, o kitais metais M. Ibrahimas įkūrė savo vardo fondą.