Prekybos grupės „Pharmaceutical Research and Manufacturers of America“ (PhRMA) išlaidos šoktelėjo tuo metu, kai pramonei nepavyko išreikalauti įstatymų pataisų, kurios būtų sumažinusios jos dalį išlaidų populiariajai „Medicare“ programai, ir ji buvo pasirengusi sunkiausių išbandymų metams per kelis dešimtmečius.
PhRMA, prekybos asociacija, atstovaujanti didžiausiems Jungtinių Valstijų vaistų gamintojams, ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį išleido per 6 mln. JAV dolerių siekdama paveikti Kongresą ir Donaldo Trumpo administraciją, rodo Senato viešųjų registrų duomenys. Didžiausios išlaidos teko pirmajam 2018 metų ketvirčiui, kai asociacija išleido beveik 10 mln. JAV dolerių. Grupės atstovė spaudai atsisakė komentuoti šiuos pranešimus.
Aukštos vaistų kainos
Vienas iš nedaugelio klausimų, kurie vienija prezidentą Donaldą Trumpą ir demokratus, per kadencijos vidurio rinkimus perėmusius Atstovų Rūmų kontrolę, yra receptinių vaitų kainų mažinimas. Abi pusės siekia problemos sprendimų tuo metu, kai farmacijos pramonė tampa visuomenės pasipiktinimo taikiniu.
Senato viešųjų registrų duomenys apima laikotarpį, kai vyko kadencijos vidurio rinkimai. Vaistų kainos buvo vienas iš pagrindinių kampanijos klausimų daugelyje Atstovų rūmų bei Senato dvikovų.
Kai kurių farmacijos bendrovių lobistinės veiklos išlaidos ketvirtąjį ketvirtį taip pat padidėjo. Tarp tokių bendrovių minima „Abbott Laboratories“, išleidusi 1,4 mln. dolerių, taip pat „Johnson & Johnson Services Inc.“, išleidusi 2,3 mln. JAV dolerių. Bendrovių „AstraZeneca Pharmaceuticals LP“, „Boehringer Ingelheim Pharmaceuticals Inc.“ ir „Teva Pharmaceutical Industries Ltd.“ išlaidos minėtu laikotarpiu taip pat padidėjo.
Nemažai vaistų gamintojų dar nepateikė duomenų.
D. Trumpo administracija pasiūlė sustiprinti trečiosios šalies derybas dėl kai kurių medikamentų, numatytų „Medicare“, federalinės sveikatos draudimo programoje 65 ir vyresnio amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems. Ji taip pat siekia palyginti „Medicare“ mokamas sumas už vaistus su kitų išsivysčiusių šalių kainomis. Pavyzdžiui, Europoje kainos paprastai yra žemesnės, nes yra nustatomos vyriausybės.
Merilendo valstijos atstovas Elijah‘as Cummings‘as, komiteto pirmininkas, teigė, kad vienas iš tikslų yra nustatyti, „kokių priemonių būtų galima imtis norint sumažinti receptinių vaistų kainas“. D. Trumpo įgaliotinis šiuo klausimu, Sveikatos ir socialinio aprūpinimo sekretorius Alexas Azaras, tviteryje išplatino savo ir E.Cummingso nuotrauką, praėjus dviem dienoms po užklausos pateikimo, su prierašu, jog pripažįstantis įsipareigojimą mažinti kainas.
Senate Ajovos senatorius Chuckas Grassley‘us, Finansų komiteto pirmininkas, antradienį pranešė apie savo planus nuo sausio 29 dienos rengti klausymus dėl vaistų kainų.
Žlugusios pastangos
Po žlugusių pastangų įtraukti į metų pabaigoje parengtą federalinių išlaidų įstatymo projektą nuostatą, kuri būtų atleidusi pramonę nuo didelių nuolaidų, kurias ji turėjo siūlyti kai kuriems „Medicare“ D dalies (receptinių vaistų aprėptis) beneficiantams, pramonės laukia nauji iššūkiai ir išbandymai. D. Trumpo sprendimas uždaryti dalį JAV vyriausybės įstaigų ir dėl to susidariusi aklavietė santykiuose su Kongresu tokias pastangas dar labiau apsunkino.
Pramonė siekė anuliuoti įstatymus, kuriuos Kongresas priėmė prieš beveik metus, reikalaujančius, kad vaistų gamintojai suteiktų 70 proc. nuolaidas (anksčiau galiojo 50 rpoc. nuolaida) „Medicare“ naudos gavėjams, kurie viršija 3 750 JAV dolerių metinę asmeninių išlaidų vaistams ribą. Kai beneficiantai viršys 5000 dolerių metinių asmeninių išlaidų ribą, įskaitant farmacijos įmonių siūlomas nuolaidas, „Medicare“ vėl prisiims išlaidas.
Remiantis vienais apskaičiavimais, nesugebėjimas sumažinti iki ankstesnio lygio nuolaidas vaistų gamintojams kainuos ne mažiau kaip 1,9 mlrd. JAV dolerių 2019 metais.