Pastarąjį dešimtmetį „Huawei“ darbuotojai bendradarbiavo su įvairių Liaudies išlaisvinimo armijos organų nariais prie mažiausiai dešimties įvairių mokslinių tyrimų, nuo dirbtinio intelekto iki radijo ryšių. Tarp jų būta ir bendro projekto su Centrinės karinės komisijos – aukščiausiojo ginkluotųjų pajėgų organo – tyrimų padaliniu, siekiant išgauti ir klasifikuoti emocijas internetinių vaizdo įrašų komentaruose bei bendra „Huawei“ ir elitinio Nacionalinio gynybos technologijų universiteto iniciatyva, siekiant rasti būdą, kaip surinkti ir išanalizuoti palydovinius vaizdus ir geografines koordinates.
Šie projektai tėra keletas viešai atskleistų tyrimų, kurie padeda suprasti, jog didžiausios Kinijos technologijų kompanijos darbuotojai kartu su Liaudies išlaisvinimo armija dirba prie plataus spektro karinių ir saugumo programų tyrimų. „Bloomberg“ atrinko straipsnius iš publikuotų periodinių leidinių ir internetinių tyrimų duomenų bazių, kurias daugiausia naudoja Kinijos akademikai ir pramonės specialistai. Straipsnių, apie kuriuos anksčiau nebuvo pranešta žiniasklaidoje, autoriai save įvardijo kaip „Huawei“ darbuotojus, o kompanijos pavadinimas buvo aiškiai nurodytas mokslinių darbų antraštėse.
„Huawei“ nieko nežino apie savo darbuotojų paskelbtus mokslinius straipsnius, – teigė kompanijos atstovas spaudai Glennas Schlossas. – „Huawei“ neturi sudariusi jokių bendradarbiavimo sutarčių ar partnerysčių su Liaudies išlaisvinimo armijai priklausančiomis institucijomis, – pabrėžė jis. – „Huawei“ kuria ir gamina tik tokius telekomunikacijų produktus, kurie atitinka civilinius standartus visame pasaulyje, ir nesiūlo specialių produktų kariuomenei.“
D. Trumpo administracija nustatė griežtas ribas, draudžiančias „Huawei“ vystyti verslą su JAV kompanijomis ir paragino sąjungininkus pasekti jos pavyzdžiu, pabrėždama, kad tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Vašingtonas neabejoja tuo, kad „Huawei“ galėjo glaudžiai bendradarbiauti su ginkluotosiomis pajėgomis, nes milijardierius kompanijos įkūrėjas Renas Zhengfei – prisiekęs partijos lojalistas – yra buvęs karininkas, kuris tarnaudamas kariuomenėje dirbo su telekomunikacijomis.
Nėra aišku, ar „Bloomberg“ matyti straipsniai – siekiantys 2006 m. ir aptikti atlikus paiešką internetinėje duomenų bazėje, kuria naudojasi profesoriai, drausminantys studentų polinkį į plagijavimą – apėmė visus „Huawei“ darbuotojų bendradarbiavimo su kariuomene atvejus. Daugelis svarbių projektų yra įslaptinti arba tiesiog niekada nepatenka į internetą. Nors ir „Huawei“, ir kariuomenės mokslininkai duomenų bazėje paskelbė tūkstančius straipsnių, tik 10 iš jų buvo bendro darbo rezultatas. Kompanijoje dirba daugiau nei 180 000 žmonių.
Technologijų kompanijos ir karinės agentūros bendradarbiauja visame pasaulyje ištisus dešimtmečius, o daugelis jų sukurtų technologijų yra šiuolaikinio interneto pagrindas. Kinijoje šie viešojo ir privačiojo sektorių santykiai yra ypač glaudžiai susiję, nes Pekinas kišasi į visus ekonomikos reikalus. Tačiau „Huawei“ nuolat atmeta įtarimus, kad Reno praeitis daro kokią nors įtaką korporacijai ir tvirtina, kad „Huawei“ santykiai su kariuomene yra minimalūs ir ne politinio pobūdžio.
Moksliniai tyrimai rodo vieną persidengimo sritį, bent jau kalbant apie personalą. Nors jie ir neįrodo, kad „Huawei“ palaiko glaudžius ryšius su Kinijos kariuomene, vis dėlto liudija, kad kompanijos – bent jau jos darbuotojų – santykiai su Liaudies išlaisvinimo armija yra subtilesni, nei viešai skelbia jos vadovai.
„Huawei“ yra teigę, kad niekada neatskleidžia konfidencialios informacijos vyriausybei ir to nedarytų net prašomi. Pats Renas griežtai atmeta visus įtarimus apie „Huawei“ santykius su kariuomene nuo tada, kai sausio mėnesį pirmą kartą per kelerius metus sutiko kalbėtis su užsienio žiniasklaida.
„Mes nebendradarbiaujame su kariuomene jokiais mokslinių tyrimų klausimais, – sausio mėnesį sakė jis žurnalistams Šendžene, remiantis „Huawei“ pateiktu interviu nuorašu. – Galbūt mes jiems parduodame nedidelį civilinės įrangos kiekį. Kokį – nežinau, nes nelaikome jų savo pagrindiniu klientu.“
Kariuomenė taip pat griežtai paneigė oficialius ryšius su „Huawei“. „Huawei“ nėra karinė kompanija, – birželio mėnesį Singapūro „Shangri-La Dialogue“ kalbėjo gynybos ministras generolas Wei Fenghe. – Nemanykite, kad vien todėl, kad „Huawei“ vadovas yra tarnavęs kariuomenėje, jo įkurta kompanija yra kariuomenės dalis.“
„Bloomberg“ nepavyko susisiekti su išvardytais darbuotojais nei nustatyti, ar jie ir toliau dirba įmonėje.
Interneto komentatorių nuotaikų klasifikavimo tyrimas, kurio pagrindinis autorius – Šanchajuje dirbantis „Huawei“ darbuotojas Li Hui, nagrinėjo vaizdo įrašus ir natūralios kalbos apdorojimo algoritmų tikslumą. Tyrimas nustatė „labai didelį tikslumą“, remiantis straipsniu, 2019 m. gegužės mėnesį išspausdintu Viešojo saugumo ministerijos mokslinių tyrimų institutui priklausančiame žurnale „Netinfo Security“. Mokslininkai panaudojo 240 000 komentarų imtį, kad apmokytų savo DI algoritmus, prieš juos išbandydami milijonų įrašų duomenų bazėje.
Li identifikavo savo darbdavį kaip Šanchajaus „Huawei Technology Co.“. Dar trys mokslininkai, kurių pavardės taip pat figūruoja straipsnyje, priklauso Liaudies išlaisvinimo armijos centriniam komitetui, elitinei IT tyrimų laboratorijai ir vienam kariniam padaliniui. Projektą finansavo „National 242 Information Security Project“, Pekino sukurta programa, skirta IT saugumo tyrimams finansuoti.
Kinijos Honkongo universiteto profesorius Wongas Kam Fai, studijuojantis natūralios kalbos apdorojimą, patvirtino, kad Kinijos universitetams ir įmonėms yra įprasta bendradarbiauti su vyriausybe ar kariuomene. Kinijos „universitetai yra gana atviri bendradarbiavimui su kariuomene. Jeigu tyrimai yra ypatingos svarbos, jis bus įslaptinti.“
Wongas teigė, kad minėti straipsniai, susiję su emocijų analize vaizdo įrašuose, nebuvo itin pažangūs, ir tai iš dalies paaiškina, kodėl juos buvo galima skelbti viešai. „Skirtingi projektai turi skirtingą slaptumo lygį, ir kartais IP priklauso vyriausybei, – paaiškino jis. – Gali būti, kad yra atliekama daugybė tyrimų, kurių žmonės tiesiog nemato, nes kariniai tyrimai būna didelės reikšmės ir įslaptinti.“
Be to, mokslininkai kartais nurodo straipsnyje savo darbdavį, apie tai nepranešę kompanijai, arba iš pradžių palaukia, kol straipsnis bus publikuotas. Taip yra todėl, kad kai kurie straipsniai gali niekada neišeiti į spaudą.
2006 m. straipsnio apie Amerikos karinį radijo tinklą autorius – Zhengas Chuangmingas iš Šendženo „Huawei“ bazės – nagrinėjo, kaip JAV programinės įrangos algoritmai padeda padidinti efektyvumą ir taupyti energiją. Prieš keletą mėnesių Zhengas buvo paskelbęs bendresnį straipsnį apie tą pačią sistemą, tačiau jame nurodė dirbantis valstybiniame 7-ajame Kinijos elektronikos pramonės mokslinių tyrimų institute.
Dar vienas „Huawei“ darbuotojas, Li Jie, kartu su dviem kariuomenės atstovais tyrinėjo geografinės informacijos sistemos, naudojamos lokacijos duomenų rinkimui ir analizei, genezę ir perspektyvas. Tai aiškėja iš tyrimo, aprašyto straipsnyje, kuris buvo publikuotas po akademinio seminaro apie telekomunikacijas šiauriniame Daliano mieste 2009 m. Neaišku, ar Li, kuris dirbo „Huawei Technologies Co.“ fondų skyriuje, ir toliau dirba bendrovėje.
Vienas iš straipsnio bendraautorių – Nacionalinio gynybos technologijos universiteto, vienos iš geriausių šalies karo akademijų, atstovas. Trečiasis autorius – vieno Liaudies išlaisvinimo armijos padalinio atstovas, kiek galima spręsti iš viešai prieinamos informacijos.
Kito 2013 m. paskelbto straipsnio autorius, „Huawei“ darbuotojas Zhou Jian, kartu su kariuomenės ligonine ieškojo būdų, kaip padėti gydytojams geriau aptikti širdies signalus. Tyrimas buvo finansuojamas pagal Liaudies išlaisvinimo armijos 12-ąjį penkerių metų projektą, remiantis įvadu į straipsnį, paskelbtą cnki.cn – internetiniame akademinių tyrimų archyve. Zhou nurodė, kad yra „Huawei Technologies Co.“ darbuotojas.
„Panaši tvarka ir Jungtinėse Valstijose. Ten jie turi karines stipendijas, – teigė Wongas. – Yra daug įvairių finansavimo šaltinių, tarp jų ir karinių.“