Švedija artėja prie recesijos? Krona smunka, o nedarbo rodikliai šovė į viršų

Švedijos nedarbo lygis šių metų rugpjūtį netikėtai šoktelėjo iki ketverių metų maksimumo, ir tokia statistika sukėlė klausimų dėl centrinio banko planų didinti palūkanų normas ir paskatino kronos smukimą.

Pagal sezoną pakoreguotas nedarbo rodiklis šoktelėjo iki 7,4 proc., daugiau nei prognozuota „Bloomberg“ ekonomistų apžvalgoje. Naujieną, paskatinusią kronos smukimą euro atžvilgiu – 0,8 proc., „Nordea Bank Abp“ valiutų strategas iš Stokholmo Martinas Enlundas iškart pakrikštijo „katastrofa“.

Anot „Svenska Handelsbanken AB“ prekybos strategijos vadovo Claeso Mahleno, duomenys „patvirtina mūsų nuomonę, kad „Riksbank“ (Švedijos centrinis bankas) galiausiai atšauks planus didinti palūkanų normas“.

Prastėjanti padėtis darbo rinkoje griauna „Riksbank“ planus iki metų pabaigos padidinti palūkanų normas. Ataskaita paskelbta tuo pat metu kaip ir „Riksbank“ pastarojo posėdžio dėl palūkanų normų protokolas, kuris didžiąja dalimi dar kartą patvirtino banko ketinimą pasitraukti iš beveik pusę dešimtmečio trukusio neigiamų palūkanų normų ciklo.

„Danske Bank A/S“ (Stokholme) analitikas Jesperis Petersenas teigia, kad, nors protokolas galėtų būti vertinamas kaip „vanagiškas“, jis atspindi pokalbį, vykusį prieš ECB priimant paskutinį sprendimą ir prieš pasirodant grupei svarbių statistinių duomenų, įskaitant nedarbo ataskaitą, „kurie aiškiai bylojo prieš „Riksbank“ scenarijų“.

Daugelis ekonomistų šiuo metu prognozuoja, kad „Riksbank“ politikos formuotojai pakoreguos savo tolesnės politikos strategiją, atsižvelgdami į pasaulinę pinigų aplinką ir silpnesnes ekonomines sąlygas. Remiantis praėjusią savaitę publikuotais Bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenimis, nuo prekybos priklausoma Švedijos ekonomika pirmąjį metų pusmetį kone atsidūrė aklavietėje.

Kaip savo nedarbo ataskaitos analizėje teigia „SEB AB“ bankas, atrodo, kad „už šių skaičių slypi didesnis silpnumas nei per netikrumo slegiamus vasaros mėnesius. „Riksbank“ teks pakoreguoti savo prognozę.“

Ataskaita – bloga žinia ir šalies finansų ministrei Magdalenai Andersson, kuri trečiadienį turėjo pristatyti 2020 metų biudžetą.

Per antradienį vykusią spaudos konferenciją, per kurią turėjo būti pristatytos darbo rinkos iniciatyvos, M. Andersson laikėsi „pagyvensim-pamatysim“ pozicijos, tvirtindama, kad vasaros duomenys visada atspindi neapibrėžtumą.

„Mes matome, kad tarptautinis lėtėjimas šiuo metu daug akivaizdžiau veikia Švediją, – sakė ji per spaudos konferenciją. – Mes ketiname daug kruopščiau išnagrinėti naujausius duomenis. Norėtume suprasti, kaip įvykiai klostosi rudens pradžioje.“