Švedijoje siaučiantys gaisrai perspėja Europą, kas laukia mūsų visų

Hannele Arvonen, vieno didžiausių pjautinės medienos sandėlių savininkė, žiemos mėnesius leidžia mėgindama numatyti ir pasirengti naujai bei netikėtai grėsmei jos verslui: reguliariems miško gaisrams, šėlstantiems į pietus nuo Arkties rato.

Praėjusi vasara jos verslovei „Setra Group AB“ buvo nelengva; per kelis mėnesius užsitęsusią sausrą ugniagesiai intensyviai kovojo su ugnimi tankiais miškais apaugusiame Gevlebrogo (Švedijoje) regione. Darbininkai vis dar visomis išgalėmis stengiasi išgauti tinkamą parduoti medieną iš apanglėjusių medžių kelmų liekanų.

Tai vienas iš gero tuzino incidentų, atkreipiančių dėmesį į smarkiai besikeičiantį klimatą visoje Europoje. Draudikė „Munich Re“ teigia, kad šįmet gali būti užfiksuotas rekordinė su oro sąlygomis susijusių katastrofų žala; pernai bendra tokio pobūdžio katastrofų žala siekė per 15 mlrd. eurų.

Visa virtinė bendrovių, nuo Vokietijos plieno gamintojos „Thyssenkrupp AG“ iki britų maisto mažmenininkės, perspėja, kad nenumatyti oro sąlygų svyravimai kenkia gamybai ir pardavimams. „Orai metai iš metų keičiasi, - sakė H. Arvonen, kuri vadovauja įmonei, įsikūrusiai Solnoje, į šiaurę nuo Stokholmo. – Mes rengiamės tokiam scenarijui kiekvieną vasarą“.

Šių bendrovių patirtis rodo, kodėl Europa skatina tarptautinės bendruomenės pastangas pažaboti su iškastiniu kuru susijusias emisijas. Reikalai galbūt kiek pajudės šią savaitę, kai Lenkijoje vyksta Jungtinių Tautų (JT) surengtos derybos.

Katovicų mieste gruodžio 2–14 dienomis vyksta konferencija, kurioje beveik 200 šalių atstovai derasi dėl taisyklių, pagal kurias turėtų būti įgyvendintos prieš trejus metus pasirašytos Paryžiaus sutarties gairės. Pagal sutartį tiek turtingos, tiek skurdžios šalys pažadėjo pažaboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, dėl kurio kyla pasaulinės temperatūros.

Maždaug kas ketvirtas Europos bendrovių vadovas yra „nepaprastai sunerimęs“ dėl to, kad klimato pokyčių poveikis atsiliepia jų verslui, rodo „PwC Consulting“ tyrimas. Oro temperatūra visoje Europoje nuo pramonės revoliucijos pradžios jau pakilo apie 1,4 laipsnių pagal Celsijų ir toks pokytis suardė vakarų vėjus, kurie amžiai iš amžių diktavo palyginti nuspėjamą orą žemyne.

Dėl to pakrančių rajonuose kilo smarkesni potvyniai, padažnėjo sausringų laikotarpių ir gaisrų atvejų. Nors mokslininkai teigia, kad neįmanoma susieti pavienių oro sąlygų atvejų su pasauliniu atšilimu, potvynių, gaisrų, sausrų bei audrų tikimybė toliau augs, didėjant vidutinei oro temperatūrai.

„Dabar galima tvirtai teigti, kad oro sąlygos keičiasi, - sakė Kembridžo universiteto (Anglija) klimatologijos profesorius Douglasas Crawford-Brownas. – Statistinė analizė rodo, kad tokių atvejų daugėja, kylant oro temperatūrai“.

Politiniai vėjai ne visada palankūs veiksmams klimato kaitos srityje. Prancūzijoje vadinamieji „Geltonųjų liemenių“ protestuotojai praėjusią savaitę sukėlė riaušes, protestuodami prieš Emmanuelio Macrono planus didinti degalų mokesčius, kuriais buvo siekta sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

Vokietijoje Angelos Merkel vyriausybė vis įdėmiau įsiklauso į pramonės atstovus ir energijos vartotojus, kurie išsako susirūpinimą dėl to, kokiu mastu atsinaujinančiosios energijos šaltiniai didina elektros energijos sąskaitas. O Alpių regione Italijoje populistinės vyriausybės entuziazmas dėl atsinaujinančiosios energijos šaltinių slūgsta, šaliai mėginant suvaldyti valstybės skolos naštą.

Kad ir kaip būtų, miškų gaisrai, tokie kaip Švedijoje, kelia vis didesnę ekonominę žalą, kurią bendrovės tik dabar pradeda įsisąmoninti.

Tiek „Thyssenkrupp“, tiek „BASF SE“ paskelbė mažinančios gamybos apimtis po to, kai dėl užsitęsusios sausros Vokietijoje Reinas tapo nebeįveikiamas laivams, gabenantiems įmonių produkciją į pasaulio rinkas. Dėl sausros kilo benzino trūkumas Vokietijos Badeno-Viurtembergo žemėje, kurioje automobilius gamina tokios garsios gamintojos kaip „Daimler AG“ ir „Porsche“. Koncernas BASF pirmadienį savo perspėjime dėl pelno teigia, kad dėl karštų sausų orų nusekus upei bus patirta iki 200 mln. eurų nuostolių.

Jungtinėje Karalystėje „Greggs“ akcijų vertė gegužę krito po to, kai orų atšalimas vėlyvą pavasarį atbaidė sumuštinių parduotuvių klientus. Nors visai neseniai bendrovės pardavimai atsigavo, neįprasti orai tampa kone kasdienybe.

Gali būti, kad iki 2050 metų intensyvaus karščio bangos, analogiškos toms, kurios sunaikino derlių Vokietijoje bei Lenkijoje 2017 ir 2018 metais, taps norma, teigia Londono imperatoriškojo koledžo atmosferos fizikos profesorė Joanna Haigh.

„Derliaus nuostoliai šią vasarą buvo didžiuliai, - sakė grūdų augintoja iš Brandenburgo (netoli Berlyno) Christa-Maria Wendig, kuri beveik nesubankrutavo per ketvirtą sausrą vos per keletą metų. – Turime išmokti gyventi su vis reguliaresnėmis sausromis“.

Nors šiaurės Europoje vyravo šiltesnė nei įprasta temperatūra, žemyno Viduržemio regione vis dažnesni potvyniai ir smarkesnės audros, nes kylanti temperatūra didina vandens garų kiekį atmosferoje. Italijoje kitados reti oro sąlygų reiškiniai, tokie kaip tornadas ir vandens viesulais dabar jau kartojasi kone reguliariai, skelbia vyresnysis Italijos aplinkosaugos ir tyrimų instituto klimatologas Daniele‘is Spizzichino‘as.

Staigūs potvyniai spalio pabaigoje nusiaubė kelis miestus pietvakarinėje Prancūzijoje po naktį praūžusios audros. Per minėtus potvynius žuvo 13 žmonių, padaryta žala už 200 mln. eurų, draudimo bendrovėms pateikta per 35 000 draudimo reikalavimų atlyginti nuostolius, teigia Prancūzijos draudimo asociacija.

Klimatologų manymu, Prancūzijos verslovės turėtų jau prie to įprasti.

„Kuo karštesnis oras, tuo didesnę drėgmę jis gali išsaugoti, - sako Monpeljė universiteto hidrologas Yves‘as Tramblay. – Teoriškai, papildomas Celsijaus laipsnis pavirsta papildomais 7 procentais drėgmės. Jeigu temperatūros toliau kils, minėti atvejai Viduržemio regione taps vis intensyvesni“.