Tos kelionės metu R. Abramovičius nesusitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir kalbėjosi tik su prezidento administracijos vadovu Andrijumi Jermaku, teigia trys su diskusijomis susipažinę šaltiniai, paprašę neviešinti jų pavardžių dėl privataus derybų pobūdžio. V. Zelenskis vis pesimistiškiau vertina derybas dėl karo nutraukimo, remdamasis turimais įrodymais apie rusų pajėgų žiaurumus tokiuose miestuose kaip Buča ir Mariupolis, sakė du šaltiniai.
Aiškėjant, kad derybos stringa, didėja spaudimas iš Baltųjų rūmų vyresniųjų patarėjų įvesti sankcijas, parengtas jau prieš tris savaites, sakė su administracijos nuomonėmis susipažinę šaltiniai.
R. Abramovičiaus atstovas neatsiliepė į prašymą pakomentuoti, nesulaukta atsako ir iš A. Jermako. Baltųjų rūmų pareigūnai iškart nesureagavo į prašymus pateikti komentarų.
Karui tęsiantis jau du mėnesius ir Rusijai pradėjus naują puolimą Ukrainos pietuose ir rytuose, derybomis pasiekiamo susitarimo perspektyva atrodo kaip niekad tolima.
Milijardieriaus, kaip neoficialaus derybų tarpininko, vaidmuo nuo pat pradžių vertinamas prieštaringai. Kritikai tvirtina, kad dešimtas turtingiausias Rusijos žmogus tik siekia apsaugoti savo didžiulį turtą nuo sankcijų, taikomų kitiems verslo lyderiams dėl prezidento Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą.
Dieną, kai prasidėjo karas, R. Abramovičius priėmė per tarpininką pateiktą V. Zelenskio pasiūlymą dalyvauti derybose dėl karinių veiksmų nutraukimo, teigė trys šaltiniai, susipažinę su situacija. Anot šaltinių, stengdamasis tarpininkauti dėl paliaubų, jis važinėjo tarp Maskvos, Kijevo, Baltarusijos ir Stambulo ir dalyvavo užkulisinėse derybose.
Iš pradžių R. Abramovičius kreipėsi į V. Zelenskį prašydamas, kad Vakarų šalys netaikytų jam sankcijų, kol jis bando atlikti derybų tarpininko vaidmenį, sakė šaltiniai.
Nepaisydamas kai kurių savo administracijos narių pasipriešinimo, JAV prezidentas Joe Bidenas atsižvelgė į V. Zelenskio kreipimąsi ir susilaikė nuo sankcijų magnatui, teigė trys šaltiniai, susipažinę su administracijos pozicija.
Bulvarinių leidinių žvaigždė
55-erių metų R. Abramovičius ilgą laiką neigė turintis finansinių ryšių su Kremliumi. Tuo pat metu jo, kaip neoficialaus derybų tarpininko, vaidmuo sumenkina jo teiginius, esą jis nėra artimai susijęs su Putinu ir todėl jam neturėtų būti taikomos sankcijos.
Anot dviejų su situacija susipažinusių šaltinių, V. Zelenskis taip pat kreipėsi į britų ministrą pirmininką Borisą Johnsoną. R. Abramovičius yra, ko gero, garsiausias rusų milijardierius Jungtinėje Karalystėje. O kadangi jam priklauso „Chelsea“ futbolo klubas, jis dar ir bulvarinių leidinių žvaigždė. Šiuo metu šis klubas yra parduodamas.
Jungtinė Karalystė paskelbė sankcijas R. Abramovičiui kovo 10 dieną, o po kelių dienų jos pavyzdžiu pasekė ir Europos Sąjunga. Dėl šių priemonių teismas Lamanšo sąsiaurio mokesčių rojuje Džersyje įšaldė daugiau nei 7 mlrd. JAV dolerių aktyvų, susijusių su Romanu Abramovičiumi, kurie prilygsta pusei jo įvertinto turto.
Jungtinė Karalystė taip pat nusitaikė į artimus R. Abramovičiaus bendražygius – Eugenijų Švidlerį, Eugenijų Tenenbaumą ir Davidą Davidovičių, kuriems, šalies teigimu, bus įšaldytas 10 mlrd. svarų sterlingų (12,8 mlrd. JAV dolerių) vertės turtas.
R. Abramovičius „atstovauja tai pusei“ tarp Rusijos žmonių, „kuri remia diplomatinį sprendimą ir karo nutraukimą“, neseniai duodamas interviu Ukrainos žiniasklaidai teigė V. Zelenskis, pabrėždamas, kad derybos atsidūrė aklavietėje. „Niekas negali garantuoti, kad tai nėra žaidimas“, – sakė jis.
Iškilę pavojai
Michailas Chodorkovskis, ištremtas buvęs Rusijos naftos magnatas, kuris vaidijasi su R. Abramovičiumi nuo 2003 metų, pavadino derybas gudriu triuku.
„Vienintelis R. Abramovičiaus tikslas buvo išsisukti nuo sankcijų, – sakė M. Chodorkovskis, kuris kitados buvo turtingiausias Rusijos žmogus, kol V. Putinas jį įkalino dešimčiai metų. – Jam nepavyko.“
Iškart po invazijos buvo aišku, kad R. Abramovičiaus verslo imperijai iškilo pavojus. Kilus pasipiktinimui dėl Rusijos karo Ukrainoje ir Jungtinei Karalystei įšaldžius kitų Rusijos verslininkų turtą bei uždraudus jiems keliauti, R. Abramovičius kovo pradžioje paskelbė parduosiantis „Chelsea“.
Artimiausiu metu, manoma, jis turėtų apsispręsti dėl futbolo komandos konkurso laimėtojo, tačiau įplaukoms bus taikomos JK sankcijų taisyklės, o lėšos bus įšaldytos, nebent R. Abramovičiui būtų suteikta licencija naudotis lėšomis.
Turto perkėlimas
R. Abramovičius, turintis Rusijos, Izraelio ir Portugalijos pasus, jau karo pradžioje ėmėsi savo turtų perkėlimo. Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerija teigia, kad E. Tenenbaumas jau invazijos pradžioje perėmė „Evrington Investments Ltd.“, su R. Abramovičiumi susijusios įmonės, kontrolę ir kad kovo mėnesį įmonę perėmė jo bendražygis, D. Davidovičius.
Gresiant aktyvų areštui Europoje, jis perkėlė dvi iš savo jachtų į Turkijos vandenis. Be to, kaip balandį sakė su situacija susipažinę šaltiniai, jis dairosi namo Dubajuje, išskirtinėje Džumeiros Palmės saloje.
Karo pradžioje R. Abramovičius susitiko su V. Putinu akis į akį ir gavo jo pritarimą vykdyti taikos derybas, teigė du su situacija susipažinę šaltiniai.
Iš pradžių R. Abramovičius optimistiškai vertino taikos susitarimo perspektyvas, nors su situacija susipažinę asmenys teigė, kad po derybų Kijeve kovo pradžioje jį ir kitus Ukrainos taikos derybininkus galimai buvo bandoma nunuodyti. R. Abramovičiui ir mažiausiai dviem Ukrainos delegacijos nariams po susitikimo Ukrainos sostinėje kovo pradžioje pasireiškė tokie simptomai kaip besilupanti veido ir rankų oda, paraudusios akys, regėjimo sutrikimas ir galvos skausmai, teigė artimi jo šaltiniai.
R. Abramovičius atsigavo ir toliau tęsė savo, kaip tarpininko, vaidmenį diplomatinėse derybose. Kovo 29 dieną Stambule vykusiose derybose jis, kaip reta, pasirodė viešai: vilkintis tamsiai mėlyną kostiumą jis kalbėjosi su Rusijos derybininkų grupe bei Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu.
Tai buvo paskutiniai asmeniniai susitikimai, šiuo metu delegacijos grįžo prie kartkartėmis rengiamų vaizdo konferencijų.
Praėjusią savaitę Kremlius tvirtino, kad jo pajėgos užėmė Mariupolį, didžiausią iki šiol kritusį miestą per Rusijos kariuomenės vadų vadinamą antrąjį karo etapą. Ukrainos pajėgos ten tebėra apsuptos plieno gamykloje kartu su šimtais civilių gyventojų, atsisakydamos pasiduoti.