Nepaisant atsargų, vaizdas maisto prekių parduotuvėse su tuštėjančiomis lentynomis primena kone apokalipsę. Dėl paniškų pirkimų mažmenininkai ir tiekėjai susidūrė su sunkiai įmanoma misija: patenkinti iki beprecedenčio lygio šoktelėjusią paklausą. Kaip vienas iš trikdžių pavyzdžių, būtų sunkvežimių, iš sandėlių į parduotuves vežančių vartotojų pamėgtas prekes – vištieną, ledus ar tualetinį popierių, – trūkumas.
Jau jaučiamas protrūkio Kinijoje šalutinis poveikis: šių metų vasarį iš Azijos rinkų buvo atgabenta mažiau prekių, be to, šiuo metu trūksta tuščių konteinerių tokiose šalyse, kaip Kanada, skirtų pristatyti prekes – tarkim, žirnelius, – į kitas pasaulio vietoves.
„Egzistuoja sudėtingas sąveikų tinklas, apie kurį dažnai nė nesusimąstome, neatskiriama maisto tiekimo grandinė dalis: sunkvežimiai, vagonai, krovinių pakrovimas, gamyklų darbininkai“, – sako Jaysonas Luskas, Purdue universiteto žemės ūkio departamento vadovas. Galima kalbėti apie „visą puokštę didelio masto trikdžių: ir visiškai įmanoma, kad bendra situacija „yra daug trapesnė nei mes manome“, sakė jis.
Tai tik pradžia. Virusui plintant ir daugėjant užsikėtimų virusu atvejų, panašu, kad maisto sistema artimiausias savaites ir mėnesius bus patikrinta ir išbandyta daugybe būdų. Neatmetama galimybė, kad pritrūks darbuotojų, nes jie verčiami likti namie dėl ligos ar dėl turėtų kontaktų su tais, kurie serga. Mokykloms užsidarius, gamyklos gali sulėtinti gamybą, nes tėvai dabar turi teikti pirmenybę vaikų priežiūrai. Apribojimai migrantų darbo jėgai plečiami viso pasaulio mastu, kirsdami tiems, kurie užtikrina, kad būtų surinkti pomidorai ar kad skerdyklose darbas vyktų produktyviai. Uždarius uostus ir įvedus ribojimus prekybai gali galiausiai sutrikti maisto atsargų bei ingredientų tiekimas.
„Prekių prieinamumo prasme mes nematome atsargų staigaus mažėjimo problemos, – sakė Jungtinių Tautų (JT) maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) vyresnysis ekonomistas Abdolreza Abbassian. – Bet atsargų staigaus mažėjimo problema gali būti siejama su logistika, neturėjimu galimybių nugabenti prekę iš punkto A iki punkto B. Tai šis tas nauja ir labai sunkiai suprognozuojama. Didžiausias pavojus šiuo metu yra netikrumas.“
Ūkininkų, mažmenininkų ir sunkvežimių vairuotojų grupės iš įvairiausių šalių, įskaitant Braziliją, Jungtines Valstijas ir Prancūziją, skambina pavojaus varpais dėl didelio masto sutrikimų, kuriuos gali sukelti karantinas ir izoliacijos sąlygos, kaip ir darbo jėgos krizė. Australijos, Vokietijos ir Kazachstano vyriausybių pareigūnai nerimauja, kad dėl paniško pirkimo ir logistikos kliūčių gali pritrūkti prekių.
Užsitęsusi krizė gali pakurstyti „realius trūkumus“, nuo vaisių ir daržovių iki trūkumo iki svarbiausių maisto prekių trūkumo, sakė Vokietijos žemės ūkio ministrė Julia Kloeckner.
Krizės padariniai vartotojams skirsis, atsižvelgiant į tai, kurioje pasaulio dalyje jie gyvena. Jungtinėse Valstijose, pavyzdžiui, jūs galite pasigesti savo mėgstamos bulvių traškučių rūšies, bet pagrindinės maisto prekės, tokios kaip ryžiai ar duona, bus prieinamos. Šalyje, kurios yra priklausomos nuo maisto importo, situacija gali būti daug keblesnė.
Kiekviename pasaulio krašte dabar jūs greičiausiai mokėsite už maistą daugiau nei prieš kelis mėnesius ar net savaites.
„Neišvengiamai pamatysite, kad kainos auga, – sako Adnanas Durranis, šaldytų maisto produktų bendrovės „Saffron Road“ vykdomasis direktorius, tris dešimtmečius dirbantis maisto pramonėje, – Ši krizė visiškai nepanaši į jokią krizę, kurią esu matęs. Jeigu tokia padėtis tęsis dar du mėnesius ar ilgiau, maisto atsargų problema taps daug opesnė.“
„Saffron Road“ bendrovėje, kuri gamina šaldytą vištieną „Tikka Masala“ ir daržovių patiekalą „pad thai“, A. Durranis jau du mėnesius didina gamybą, kad padidintų produktų atsargas, nes dėl viruso protrūkio prognozuojamas paklausos bumas. Bet netgi jis nesitikėjo tokio pardavimų sprogimo, kokio sulaukta pastarąsias kelias savaites, amerikiečiams suskubus tuštinti maisto prekių parduotuvių lentynas ir kaupti atsargas namuose.
Pagrindinių mažmenininkų pardavimai kai kur išaugo daugiau nei dvigubai, sakė jis.
Tuo tarpu JAV žemės ūkio departamentas į visas gamybos įmones išsiuntė saugos inspektorius, matuojama darbuotojų kūno temperatūra, siekiant užtikrinti, kad darbuotojai su viruso simptomais nepatektų į gamybos patalpas, sakė jis.
„Smogiamosios bangos dar nejuntame, nors bet kuriuo metu jos galime sulaukti, – sakė A. Durranis. – Jeigu atsiras darbuotojas, kuriam atėjus į darbą nebuvo pasireiškę jokių simptomų, bet kuriam vėliau buvo patvirtintas virusas, tada teks karantinuoti visus darbuotojais, turėjusius su tuo žmogumi kontaktų. Galiausiai gali tekti nuo gamybos linijos nušalinti visus darbuotojus.“
„Rakobank“ analitikės Christinos McCracken paskaičiavimais, kai kurios JAV mėsos įmonės jau dabar fiksuoja 20–30 proc. sulėtėjimą perdirbimo linijose, nes dalis darbuotojų lieka namie dėl ligos arba būtinybės prižiūrėti šeimos narius.
Maisto judėjimas po pasaulį – sudėtingai painus, ir pusiausvyrą šioje sistemoje gali sutrikdyti tokie veiksniai kaip uostų uždarymas, vyriausybės įvedamos taisyklės ir baimė užsikrėsti. Nemaža dalis šalių nurodė žemės ūkio gamybos sektoriui orientuotis veikiau link keleto pagrindinių produktų eksporto. Dėl to tam tikrų vietovių gyventojai taps labiau pažeidžiami, jeigu importas sulėtės. Tokių prekių, kaip, pavyzdžiui, migdolai, eksportas į Italiją jau dabar atidėtas.
Kita vertus, tam tikrais atvejais nedidelė grupė ar net saujelė šalių sudaro didžiąją dalį tam tikrų eksportuojamų prekių atsargų. Tokios tiekimo sistemos sutrikdymas turėtų pasaulinių padarinių.
Christianas Glooras, Ciuriche veikiančių prekybos namų „Heinz &Co.“ Vykdomasis direktorius, cituoja Serbiją kaip pavyzdį. Šalis neseniai įvedė draudimą eksportuoti saulėgrąžų aliejų. „Jeigu tokių priemonių imsis kelios šalys, rinka pašėls, – sakė Ch. Glooras, – Jeigu, pavyzdžiui, Prancūzija nuspręstų nebetiekti kviečių, tai sukeltų didelius trikdžius visose rinkose. Jeigu viena šalis parodytų pavyzdį, o kitos šalys ja sektų, tuomet katastrofa tikrai būtų neišvengiama.“
Pažeidžiamumas sustiprės tose valstybėse, kurios susidūrė su maisto problemoms dar prieš viruso protrūkį, teigė A. Abbasianas iš Jungtinių Tautų, paminėdamas tokias vietoves kaip į pietus nuo Sacharos esančias Afrikos šalis. Smunkant valiutų vertei JAV dolerio atžvilgiu, kai kuriose šalyse bus jaučiama ribota perkamoji galia. Ir, žinoma, visa tai vyksta klimato kaitos fone ir vyraujant nenuspėjamoms oro sąlygoms, kurios kelia sumaištį pasaulinėje maisto gamybos sistemoje. Sausros jau sukėlė didelių iššūkių augalininkystės ūkiams Urugvajuje, Naujojoje Zelandijoje ir Vietname.
Mattas Billingsas yra ketvirtosios kartos ūkininkas, gyvenantis ir ūkininkaujantis Kalifornijoje. Jo veikla rančoje „Billings Ranches“ apima įvairiausias grandis, nuo migdolų derliaus surinkimo, riešutų perdirbimo iki jogurto iš šių migdolų „AYO Almondmilk Yogurt“ gamybos. Kiekvienai šio proceso daliai atsiliepia koronaviruso protrūkis.
Darbininkams, dirbantiems jo 400 hektarų ploto giraitėse, trūksta kaukių, kurias jie naudoja kasdien, norėdami apsisaugoti nuo dulkių. Perdirbimo bei gamybos procesas jau dabar lėtėja, nes mažėja darbininkų, ir ūkininkas nerimauja, kad situacija artimiausiu metu tik blogės. Asmeniniai susitikimai su parduotuvėmis, prekiaujančiomis jogurtais, atšaukti arba atidėti neapibrėžtam laikui.
„Kaip ūkininkai, mes atrasime būdų, kaip įveikti šiuos iššūkius. Bet greičiausiai ši krizė mums atsiliepia daugybe įvairiausių kitų būdų, ir mes turbūt nė nežinome viso jos masto, – sakė M. Bilingsas. – Visa, kas tau yra kasdienis verslas, tiesiog nyksta kaip dūmas.“