Prekiautojai ėmėsi neaiškių išvestinių finansinių priemonių, susietų su akcijomis, pirkimo ir pardavimo, kol per kovo mėnesį per rankas perleido daugiau nei 29 mlrd. eurų (32,1 mlrd. JAV dolerių), tai yra daugiau nei per abu sausio ir vasario mėnesius, rodo „Eurex“ biržos duomenys. Tą mėnesį jų taikiniu labiau nei bet kuri kita Europos šalis buvo Suomija.
Tokį staigiai padidėjusį susidomėjimą šia Šiaurės Europos valstybe – bent iš dalies – galėjo lemti prekyba, kurią daugelis Europoje norėtų eliminuoti, teigė Suomijos valdžios institucijos ir mokslo bendruomenė. Vadinamieji „cum-cum“ sandoriai; investuotojai gali naudoti išvestines finansines priemones – vadinamuosius atskirų akcijų ateities sandorius, – kad galėtų perkelti akcijas iš vienos jurisdikcijos į kitą ir atgal, taip išvengdami išskaičiuojamų mokesčių, kuriuos vyriausybės taiko dividendams.
„Nesuprantama, kodėl, Suomijos atskirų akcijų ateities sandoriais, vertinant grynai investiciniu požiūriu, būtų prekiaujama daugiausia, – samprotavo Suomijos mokesčių administracijos rizikos valdymo specialistė Katja Pussila, padėjusi vadovauti šalies tyrimui dėl minėtos praktikos. – Tai – bent jau tam tikru mastu – įrodo dividendų / mokesčių arbitražą.“
2018–2021 m. laikotarpiu Suomija dėl tokios prekybos prarado maždaug 320 mln. eurų valstybės pajamų, teigė K. Pussila. Mokesčių institucijos tikrina „kelias dešimtis“ bendrovių ir bendradarbiauja su šalies Nacionaliniu tyrimų biuru atlikdamos didelio masto patikrinimą, pažymėjo ji. Nors šalis ėmėsi priemonių eliminuoti šiuos sandorius, tai yra „besitęsianti problema“, ir negalima atmesti tikimybės, kad ilgainiui atsiras naujų atvejų, pridūrė K. Pussila.
Vadinamieji „cum-cum“ sandoriai, pavadinti pagal lotynišką žodį „su“, kurį prekiautojai dažnai vartoja aptardami dividendus, kovo mėnesį pateko į laikraščių antraštes, kai Prancūzijos prokurorai surengė reidą bankų, įskaitant „BNP Paribas SA“ ir „Societe Generale SA“, biuruose Paryžiuje. Atliekamas tyrimas dėl pinigų plovimo ir mokestinio sukčiavimo, tariamai susijusio su minėtais sandoriais. Kreditoriams gresia daugiau kaip 1 mlrd. eurų baudos.
Prancūzija ir Suomija yra naujausi Europos reguliavimo institucijų taikiniai stengiantis išgyvendinti sandorius, kuriais neteisėtai pelnomasi iš mokesčių, – vadinamąją dividendų arbitražo strategiją. Kadaise plačiai paplitusi pasaulio finansų sostinėse, ši praktika, mokslininkų skaičiavimais, per kelis dešimtmečius Europos mokesčių mokėtojams galėjo kainuoti dešimtis milijardų dolerių. Agresyvesnė nei „cum-cum“ atmaina, vadinamoji „cum-ex“, arba „su-be“, paskatino institucijas visoje Europoje inicijuoti daugybę tyrimų, o keli bankininkai už tai jau pateko į kalėjimą.
Tačiau įrodyti neteisėtus veiksmus, susijusius su „cum-cum“ sandoriais, gali būti kur kas sudėtingiau.
„Mažai tikėtina, kad sandorių, susijusių su dividendų išmokėjimu, būtų padaugėję dėl kitų priežasčių, o ne dėl mokesčių minimizavimo, – teigė Timo Viherkentta, buvęs Suomijos valstybinio pensijų fondo generalinis direktorius, kuris taip pat yra dėstęs Suomijos mokesčių teisę. – Tačiau labai nelengva įvertinti, kokia didelė dalis susitarimų neatlaikys teisinio patikrinimo.“
Padidėjęs dėmesys „cum-cum“ sandoriams išryškino atskirų akcijų ateities sandorius – sutartis dėl atskirų akcijų pirkimo arba pardavimo nustatyta kaina ir data. Nors šiais metais jų nupirkta ir parduota už 78 mlrd. eurų, Europos finansų rinkose jie yra palyginti menkai žinomi ir kartais jais gana retai prekiaujama.
Palyginimui, prekiautojai apsikeitė 7,7 trilijono eurų panašių produktų, susietų su akcijų krepšeliais, rodo biržai „Deutsche Boerse AG“ priklausančios platformos „Eurex“ duomenys.
Visgi pavasario mėnesiais, kai daugelis Europos įmonių pradeda skirstyti dividendus, atskirų akcijų ateities sandoriai staiga sužadina prekiautojų susidomėjimą. „Eurex“ duomenimis, bendras sandorių – įskaitant susietus su Suomijos akcijomis – mastas kovo mėnesį, palyginti su vasariu, šoktelėjo 275 proc., o tai atspindi tendenciją, besitęsiančią bent jau nuo 2016 metų. Nors su akcijų krepšeliais susieti ateities sandoriai per mėnesį taip pat pabrango, tai vyksta kiekvieno ketvirčio pabaigoje, rodo duomenys.
Kai kurių ekspertų nuomone, atskirų akcijų ateities sandoriai gali būti laikomi netiesioginiu dividendų arbitražu.
Išvestinės finansinės priemonės, kurios „užfiksuoja akcijų kainas laike“, buvo pagrindiniai mokestinių sandorių Vokietijoje komponentai, rodo Frankfurto universiteto atliktas tyrimas.
Kai šalis pakeitė savo taisykles ir uždraudė „cum-ex“ ir „cum-cum“ sandorius, su kitomis valstybėmis susijusi prekybos apimtis smarkiai padidėjo. Tai leido manyti, kad „šiose šalyse „cum-ex“ arba „cum-cum“ prekyba buvo tęsiama, rodo tyrimas. Investuotojai orientavosi į Belgiją, Ispaniją ir Prancūziją – ir į Suomiją.
Kovo mėnesį prekiautojai pirko ir pardavė atskirų akcijų ateities sandorių, susietų su Helsinkyje įsikūrusiu banku „Nordea Abp“, daugiau nei bet kurių kitų. Ta pati tendencija vyravo ir prieš metus, o 2021 metų spalį jie taip pat buvo vieni iš tų, kuriais prekiauta daugiausia, rodo biržos „Eurex“ duomenys. Investuotojai, vargu, ar kada nors taip gausiai prekiavo išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. Kreditoriaus akcininkų registro uždarymo data – bendrovės valdybos nustatytas atskaitos taškas, pagal kurį nustatoma, kurie akcininkai turi teisę gauti dividendus, – fiksuota per šiuos tris laikotarpius, rodo naujienų agentūros „Bloomberg“ surinkti duomenys.
Balandžio mėnesį prekyba „Nordea“ atskirų akcijų ateities sandoriais sumažėjo 90 procentų.
Suomijos sostinėje įsikūrusi pakuočių bendrovė „Stora Enso Oyj“ kovo mėnesį buvo penkta pagal atskirų akcijų ateities sandorių prekybos apimtis, o tai buvo pirmas kartas bent nuo 2016 metų, kai jos išvestinės finansinės priemonės buvo tokios populiarios, rodo duomenys.
Remiantis duomenimis, sausio, vasario ar balandžio mėnesiais prekiautojai nepirko ar nepardavė nė vieno „Stora Enso“ atskirų akcijų ateities sandorio.
Kovo mėnesį taip pat išaugo skolintų „Nordea“ ir „Stora Enso“ akcijų apimtys, skelbia „Markit“ duomenys. Tai dažnai yra ženklas, kad naudojamos dividendų / arbitražo strategijos.
Vis dėlto sudėtinga tiksliai nustatyti, kas lemia tokį reikšmingą pavasarinį atskirų akcijų ateities sandorių padidėjimą. Viena iš Frankfurto universiteto tyrėjų Valerie Laturnus paminėjo „kelias galimas priežastis“, nesusijusias su mokesčių vengimu.
„Investuotojai gali būti parengę strategiją metų pabaigoje parduoti arba pirkti tam tikras akcijas, kad sumažintų savo mokesčių naštą arba pasinaudotų kokiomis nors kapitalo prieaugio mokesčių lengvatomis, – pažymėjo V. Laturnus. – Investuotojai gali naudoti specifinę ‚momento strategiją‘. Arba tai gali būti susiję ir su bendromis rinkos tendencijomis.“
Dividendų arbitražo pastaraisiais metais sumažėjo, nes vyriausybės užvėrė spragas, kurios sudarė sąlygas tokiems sandoriams. Bankai, finansinio tarpininkavimo įmonės ir investiciniai fondai taip pat atsitraukė nuo šios strategijos, pabūgę stiprėjančių teisinių veiksnių ir rizikų reputacijai. Frankfurte įsikūręs kreditorius „Commerzbank AG“ 2016 metais liovėsi siūlęs „cum-cum“ sandorius, nes jie nebebuvo „socialiniu požiūriu priimtini“.
Vokietijoje valdžios institucijos jau ne vienus metus atlieka tyrimą dėl „cum-ex“ sandorių, kurie – skirtingai nei „cum-cum“ sandoriai – suteikė galimybę kelioms susitarimų šalims susigrąžinti mokesčius, kurie buvo sumokėti tik vieną kartą. Vienas buvęs prekiautojas, bendradarbiaujantis su prokurorais, 2019 metais Bonos teismui sakė, kad tokia strategija už „cum-cum“ sandorius gali būti pelningesnė 5–6 kartus, o gal net iki 20 kartų.
Tipiško „cum-cum“ sandorio atveju akcininkas prieš dividendų išmokėjimo dieną paskolina akcijas kitai šaliai kitoje jurisdikcijoje, kurioje mokesčių poveikis bus mažesnis. Po dividendų išmokėjimo šalis grąžina akcijas ir įmonės pasidalija sutaupytas lėšas. Sandoriuose taip pat naudojami atskirų akcijų ateities sandoriai ir panašios išvestinės finansinės priemonės.
Vis dėlto, nepaisant Prancūzijoje, Suomijoje ir Vokietijoje atliktų tyrimų, kai kurios valstybės leidžia tokius finansinius manevrus. Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų priežiūros institucija (angl. Financial Conduct Authority – FCA) leidžia tokią veiklą, jei siekiama teisėtai „minimizuoti išskaičiuojamus mokesčius“, kaip teigiama 2017 metų ataskaitoje. Reguliavimo institucijos atstovas spaudai atsisakė komentuoti.
„Eurex“, platformos, kurioje sudaroma daugelis išvestinių finansinių priemonių sandorių, atstovė spaudai teigė, kad biržos klientų motyvai nėra „skaidrūs“. Kai birža nustato pažeidimų, ji perduoda duomenis atitinkamai biržai ir nacionalinėms reguliavimo institucijoms, sakė atstovė spaudai.
„Bet tai ‚kas ką‘ žaidimas, – sakė Ericas Barthe‘as, buvęs Ciuriche įsikūrusios įmonės ‚Leonteq Securities AG‘ finansų inžinerijos vadovas, turintis tinklaraštį, skirtą sudėtingoms išvestinėms finansinėms priemonėms. – Čia pralaimi mokestinė institucija.“
Prokurorams kyla klausimas, ar „cum-cum“ prekyba vykdoma daugiausia siekiant išvengti mokesčių. Ar ji „ekonomiškai pagrįsta“, ar tai tik mokesčių vengimas? Net ir tokiu atveju – ar ji neteisėta, ar tik moraliai abejotina.
„Visiškai legalu parduoti akcijas prieš dividendų paskirstymą ir iškart po to jas vėl įsigyti, – teigė Aziza Laguecir, Paryžiuje veikiančios EDHEC verslo mokyklos vadybos apskaitos profesorė, neseniai kartu su kitais autoriais parengusi analizę apie „cum-cum“ ir „cum-ex“ sandorių skirtumus Prancūzijoje. – Problema kita: tuo piktnaudžiaujama.“
Prancūzijos valdžios institucijos nusprendė ištirti kai kuriuos didžiausius Europos bankus dėl „cum-cum“ sandorių. Paryžiaus prokurorai net surengė reidus „BNP Paribas“, „SocGen“, „Natixis SA“ ir „HSBC Holdings Plc.“ biuruose. Tačiau Prancūzijos bankų lobistinė organizacija „Federation Bancaire Francaise“ pateikė ieškinį šalies aukščiausiajam administraciniam teismui, prašydama išsiaiškinti, pagal kokias dividendų arbitražo strategijas būtina mokėti mokesčius, kovo 30 dieną apie tai skelbė „Bloomberg“.
Suomijos tyrimas
Suomijos pareigūnai pradėjo tirti dividendų arbitražą 2018 metais, bet teismai neturi daug praktikos, susijusios su šiuo reiškiniu, teigė buvusi Suomijos mokesčių administracijos pareigūnė Katriina Pankakoski. Dėl to sudėtinga interpretuoti sutartis ir vidaus teisės aktus, kuriais grindžiami šie sandoriai, sakė ji.
Toks precedento trūkumas gali sudrumsti vandenis valdžios institucijoms. Yra „nemažai atvirų klausimų ir interpretacijų“, teigė K. Pankakoski, šiuo metu dėstanti Helsinkyje esančiame Aalto universitete.
Be to, bet koks dividendų / arbitražo sandoris yra sudėtingas, daugiasluoksnis ir susijęs su keliomis jurisdikcijomis. Suomijos mokesčių institucija įtaria, kad „cum-cum“ sandorius organizuoja „piktavališkos bendrovės“, kurios pelnosi iš šalies sutarčių su Jungtiniais Arabų Emyratais, Jungtine Karalyste ir Airija. Tipiniame sandoryje gali dalyvauti akcininkai, bankas, tarpininkavimo bendrovė, akcijos, išvestinės finansinės priemonės ir Dubajuje veikianti „fiktyvi įmonė“.
Rezultatas: atsirado „mokesčių sutartyje nenumatytų“ lengvatų, pažymėjo K. Pankakoski.