Trumpo sankcijų kūjis patiria išbandymų: švelnina sankcijas Deripaskos „Rusal“

Prezidento Donaldo Trumpo bandymas pasitelkti JAV ekonominę galią kaip ginklą prieš užsienio priešus gauna atkirtį: Iždo departamentas visomis išgalėmis stengiasi apriboti neigiamą savo paskelbtų sankcijų antrajai pagal dydį aliuminio gamintojai pasaulyje poveikį.

Finansinės sankcijos, balandį paskelbtos Rusijos aliuminio kompanijai „Rusal“, turėjo tapti nuobaudomis jos savininkui milijardieriui Olegui Deripaskai ir Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Tačiau pasaulinės aliuminio kainos pirmąją sankcijų paskelbimo savaitę išaugo net 20 proc., sukeldamos pasaulinėje rinkoje chaosą, kuris vis dar tęsiasi, grasindamas aliuminio trūkumu visame pasaulyje ir priversdamas iždo sekretorių Steveną Mnuchiną šiek tiek atsitraukti.

„Rusal“ – viena stambiausių kompanijų, kurias JAV įtraukė į savo sankcijų sąrašą. Spalio 5 d. pranešta, kad aliuminio gamintojo akcijų vertė nukrito iki 4,15 mlrd. dolerių, nors dar prieš pusmetį siekė 9,2 mlrd. Trumpo finansinių svertų naudojimas tokių šalių kaip Šiaurės Korėja, Iranas ir net NATO sąjungininkė Turkija spaudimui neturi precedento. Pasak advokatų kontoros „Gibson Dunn“, 2017 m. sankcijų skyrimas šoktelėjo net 30 proc., lyginant su buvusio prezidento Baracko Obamos paskutiniais valdymo metais.

Sankcijos – vertingas JAV prezidentų instrumentas, iš esmės leidžiantis jiems įveikti priešininkus išvengiant realaus kraujo praliejimo. Tačiau „Rusal“ sankcijos sukėlė tiek rūpesčių, kad Mnuchinui gali tekti atšaukti tai, kas tapo vienu iš mėgstamiausių Trumpo ginklų paties sukeltame pasauliniame ekonominiame kare.

„Spartus sankcijų augimas sukelia lygiai tokį pat spartų kaštų ir nenumatytų pasekmių augimą“, – teigia Peteris Harrellas, Vašingtone įsikūrusio tyrimų centro „Centre for a New American Security“ atstovas ir buvęs Obamos administracijos departamento pareigūnas. „Agresyvus JAV sankcijų naudojimas gali paskatinti sąjungininkes ir didžiąsias bendroves plėtoti alternatyvas JAV finansinei sistemai, suteikiančiai mūsų sankcijoms milžinišką pasaulinį svorį.“

Rugsėjo mėnesį Europos Sąjunga paskelbė planą, pagal kurį Rusija ir Kinija galėtų apeiti JAV sankcijas Iranui, pasitelkdamos atskirą nuo dolerio mokėjimo sistemą, kad naftos pirkėjai turėtų galimybę ir toliau pirkti Irano žaliavą, kurią Trumpas ketina blokuoti lapkritį. Prekybos kanalo sukūrimas už JAV finansinės sistemos ribų sušvelnintų sankcijų įtaką ir padėtų Iranui tęsti naftos pardavimą.

Tuo tarpu Venesuela, prie kurios ekonomikos paralyžiaus prisidėjo ir JAV, paskelbdama sankcijas, skirtas kovai su vyriausybės korupcija, rado būdą išvengti dolerio naudojimo ir sukūrė kriptovaliutą „El Petro“, paremtą šalies naftos atsargomis.

Abiem atvejais šalių galimybė išsaugoti prekybos srautus, nenaudojant JAV valiutos, išlieka neaiški.

Derybos nuo balandžio

Šiuo metu visų aliuminio rinkų dėmesys nukreiptas į sankcijas įgyvendinančią Užsienio turto kontrolės tarnybą prie Iždo departamento, o investuotojai ir klientai laukia sprendimo dėl „Rusal“. Iždo departamentas nuo balandžio derasi su „Rusal“ motinine bendrove „En+ Group Plc“ dėl būtinų sąlygų, siekiant panaikinti bendrovėms taikomus apribojimus. Per pastaruosius šešis mėnesius OFAC pamažu pratęsė sutarties terminą. Kiekvienas pratęsimas leido aliuminio rinkoms lengviau atsikvėpti: po pirmojo pratęsimo balandžio mėnesį metalo kainos sumažėjo beveik 10 proc.

Kritikų nuomone, tokie dideli rinkos svyravimai tik įrodo, jog Iždo departamentas bando apžioti daugiau, nei pajėgia. Kol klientai skuba stabdyti sandorius su antruoju pagal dydį pasaulyje aliuminio tiekėju, „Rusal“ darbuotojai Vakarų Europoje įsikūrusiose gamyklose nerimauja dėl savo darbo perspektyvų. Sutrikus metalo, iš kurio gaminama viskas – pradedant lėktuvais ir baigiant kompiuteriais, – tiekimui, gali kilti grėsmė ir kitiems ekonomikos sektoriams.

Tvirta gynyba

Tačiau Iždo departamento pareigūnai ir toliau tvirtai laikosi savo pozicijos „Rusal“ atžvilgiu. Mnuchinas ne sykį pakartojo, jog poveikis, tegu ir labai didelis, buvo tikėtas, ir kad jie neturi tikslo išstumti bendrovę iš rinkos.

„JAV vyriausybė turi galios paskelbti nepaprastai veiksmingas sankcijas ir daro tai žinodama, kad, atsiradus papildomos informacijos, šių sankcijų poveikį JAV ir trečiųjų šalių įmonėms bus galima sušvelninti“, – teigė Johnas Smithas, OFAC direktorius tuo metu, kai buvo paskelbtos sankcijos „Rusal“. Savo postą jis paliko gegužės mėnesį.

Už sankcijas Deripaska sumokėjo su kaupu. Pasak „Bloomberg“ milijardierių indekso, nuo balandžio 6 d. jo turtas sumažėjo 59 proc. ir dabar siekia vos 3,1 mlrd. dolerių.

Kito OFAC žingsnio laukiama lapkritį. Dar kartą – iki JAV kadencijos vidurio rinkimų – pratęstas terminas nutraukti ryšius su Deripaskos valdomomis bendrovėmis, atidedant konfliktą su Kongresu dėl sankcijų prieš Rusiją.

Deripaskos bendrovės kreipėsi į Iždo departamentą dėl esminių pakeitimų, kuriuos įgyvendinus būtų galima jas pašalinti iš sankcijų sąrašo, tačiau tai nepatiktų Kongresui, kurio įstatymų leidėjai nori spausti Rusiją kuo griežčiau. Be to, Iždo departamentui gali prireikti Kongreso patvirtinimo, norint panaikinti sankcijas, susijusias su Deripaska.

Iždo departamentas atsidūrė „labai keblioje padėtyje“, – teigia Danas Friedas, anksčiau tarnavęs Valstybės departamento sankcijų politikos koordinatoriumi. Europos bendrovės ragina sušvelninti „Rusal“ taikomas sankcijas, nerimaudamos dėl poveikio aliuminio rinkai, bet daugelis JAV įstatymų leidėjų teigia, kad Mnuchinas Rusijai pernelyg atlaidus.

Abiejų šalių įstatymų leidėjai svarsto galimybę taikyti griežtas automatines sankcijas tiek naujų Rusijos valstybės obligacijų pardavimui, tiek šalies energetikos sektoriui. Respublikonų senatorius Johnas Kennedy iš Luizianos nuėjo taip toli, kad Iždo departamento paklausė, ar nebūtų galima sankcijomis „parklupdyti Rusijos ant kelių“. Ir Iždo departamento pareigūnai pažadėjo skirti Rusijai dar daugiau nuobaudų.