Šis statinys primena laikus, kai milijonieriai, slepiantys pinigus nelegaliose sąskaitose, drožė tiesiu taikymu į Ženevą. Nors miestas jau beveik atsigavo nuo tada, kai Šveicarijos bankams nebeleista saugoti ES gyventojų banko paslapčių ir bankų skaičius sumažėjo kone ketvirtadaliu, Ženevai iškilo problema, kaip susigrąžinti savo žavesį bei patrauklumą tarp tarptautinių verslovių bei pasaulio turtuolių.
Šio miesto nepasirinko tokios bendrovės, kaip „Netflix Inc.“, „Alibaba Group Holding Ltd.“ ir „Amazon.com“, svarstydamos, kur steigti savo Europos padalinių būstinę. Mieste, apsuptame Alpių ir Jura kalnų masyvo, su vaizdu į Monblaną, vis dar stūkso į akis krintantys, prabanga tviskantys viešbučiai, tačiau jie jau nebeklesti taip, kaip anuomet, kai čia kas vasarą plūsdavo turtuoliai iš arabų šalių. Septintojo ir aštuntojo dešimtmečio daugiabučiai gyvenamieji namai akivaizdžiai reikalauja fasado remonto, o Jungtinių Tautų istorinis ketvirtojo dešimtmečio statinys laukai renovacijos.
„Kartais man atrodo, kad mes neturime to didžiulio troškulio, alkio“, – kalbėjo viešbučio „Grand Hotel Kempinski Geneve“ generalinis direktorius Thierry Lavalley‘us. Galbūt dėl aukšto gyvenimo lygio „[mes] įsivaizduojame, kad mums nenutiks nieko blogo – išsisuksime iš bet kokios padėties, nes mes Šveicarijoje.“
Tokia savimana bus dar kartą išbandyta gegužės 19 dieną, kai šveicarai balsuos dėl atsisakymo specialių mokesčių lengvatų, kurios dabar taikomos tik tarptautinėms bendrovėms, atskiriems kantonams siūlant savo žemesnius pelno mokesčio tarifus.
Ženevos kantonas – seniai garsėjantis savo privačiu bankininkystės sektoriumi, valdančiu šimtus milijardų dolerių turto, ir laikomas vienu iš pasaulinių naftos prekybos centrų, – siūlo didžiausią pagrindinio pelno mokesčio tarifo sumažinimą. Jei surinktų pakankamą balsų skaičių, Šveicarija turėtų laikytis tarptautinių taisyklių dėl pelno mokesčio vengimo ir kartu užsitikrintų, kad bendrovės nespruks į finansiniu požiūriu patrauklią Airiją ar Singapūrą.
Balsuotojai taip pat turės išsakyti savo nuomonę ir kitu klausimu, ir nuo šio sprendimo gali priklausyti šalies dalyvavimas Šengeno erdvėje be sienų.
Gyventojams atmetus ginklų reformą, šalis gali būti išmesta iš susitarimo, kuriam ji priklauso nuo 2008 metų. Išstūmimas iš Šengeno erdvės būtų skaudus smūgis Ženevai, kuri tiesiogiai ribojasi su Prancūzijos pasieniu. Apie 84 000 žmonių kasdien kerta sieną vykdami dirbti į kantoną, turintį 500 000 gyventojų. Be to, šalis taptų mažiau patraukli daugeliui užsienio svečių, kuriems tuomet prireiktų atskiros vizos į Šveicariją.
Apklausos rodo, kad abiem priemonėms turėtų būti pritarta nacionaliniame lygmenyje, su gana žymia persvara balsuotojams pirmenybę suteikus Šengeno erdvei. Didesnis pasipriešinimas jaučiamas mokesčių reformai, nes nerimaujama, jog ją įgyvendinus, fizinius asmenis prislėgs didesnė mokesčių našta ir bus apkarpytos darbo vietos viešųjų paslaugų sektoriuje.
Šveicarai ankstesnę jos versiją atmetė prieš dvejus metus. Priartėta ir prie dar vieno instrumento įgyvendinimo: naujų imigracijos apribojimų, kuriuos įvedus įmonėms būtų sunkiau įsivežti kvalifikuotą personalą.
„Bendrovei, kuri nebūtinai turi būti įsikūrusi Ženevoje, siunčiama aiški žinia – jie ima svarstyti, – sakė Bertrandas Maagas iš komercinio turto konsultacinės įmonės „SPG Intercity Geneva SA“. – Ekonominė sistema ir taisyklės keičiasi, ir jeigu norite išlaikyti bendroves Šveicarijoje, turite prisitaikyti.“
Konsultacinės įmonės „McKinsey“ atliktas tyrimas nustatė, kad Šveicarijos patrauklumas sumažėjo. Kai kurios naujesnės JAV technologijų milžinės nusprendė steigti savo Europos padalinių centrus Nyderlanduose, Liuksemburge, Airijoje ar Jungtinėje Karalystėje.
Maža to, Šveicarija priviliojo vos 5 proc. iš 250 garsiausių Kinijos bendrovių. Ataskaita, pavadinimu „Šveicarija – nubusk“, taip pat nustatė, kad korporacijos ėmėsi didelę pridedamąją vertę kuriančias funkcijas kelti kitur.
Ženevoje sumažėjo prabangių rezidencijų paklausa tarp ekspatriantų, taip pat jaučiamas nuosmukis biuro patalpų numos sektoriuje, teigia konsultacinės įmonės „Wuest Partner“ regioninio skyriaus vadovas Herve Froidevaux.
Taip yra iš dalies dėl to, kad statoma daugiau pastatų ir kad personalui skiriamos išlaidos būstui nebėra tokios dosnios kaip anksčiau. Nors bankai ir žaliavų prekybos namai paprastai ieško aukštesnės klasės patalpų, naujai atvykstančios įmonės, atstovaujančios sveikatos priežiūros, vadinamųjų didžiųjų duomenų bei kriptovaliutų sektoriams, ieško erdvių, kurios būtų „pigios ir funkcionalios, bet ne ekstravagantiškos“, sakė jis.
Ženevos kantone įsikūrus tokioms organizacijoms kaip Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Raudonasis Kryžius ir dalelių fizikos laboratorija CERN, mokslo bei sveikatos apsaugos sritys greičiausiai ir toliau augs.
Vakarų Šveicarijoje dirba daugiau nei 1000 bendrovių, veikiančių tokiose srityse kaip onkologija ir medicinos technologijos. Akių priežiūros produktų gamintoja „Alcon Inc.“, atsiskyrusi nuo ‚Novartis“ šiais metais, pasirinko šį miestą kaip savo būstinę. Šią savaitę Prancūzijos energetikos milžinė „Total SA“ pranešė apie savo planus perkelti savo gamtinių dujų prekybos operacijas iš Londono į Ženevą bei Paryžių.
Be to, Šveicarija išlieka svarbiu traukos centru pasaulyje tarpvalstybinių turto sandorių kontekste dėl savo aukštos kokybės bankininkystės paslaugų, teigiama „Deloitte“ ataskaitoje. Patrickas Odier, seniausio Ženevos banko „Lombard Odier SCA“, skaičiuojančio 224 metus, atsakingasis partneris , išlieka optimistas, nors ir pripažįsta, kad miestas galėtų įpūsti naujų spalvų savo magijai.
„Akivaizdu, kad Šveicarija dabar yra daug atsparesnė ir kad ji nebuvo tokia priklausoma nuo banko paslapties, kaip kad kalbėta, – sakė jis. – Tai miestas, kuris turi žvelgti į ateitį su didesniu pasitikėjimu savo galiomis.“