Šiais metais smarkiai pakeltas minimalusis darbo užmokestis, taip pat aukštesnės maisto kainos didina su sąnaudomis susijusį spaudimą ekonomikoje, kurią jau ilgą laiką alina infliacija.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozėmis, nors lira tapo stabilesnė, Turkija 2024 metus gali baigti su penktu sparčiausiu infliacijos rodikliu pasaulyje – pagal šią prognozę nuo šių metų vidurio infliacija pradės slūgti.
Centriniam bankui kol kas laikantis pozicijos „pagyvensim – pamatysim“, duomenys, kurių laukiama pirmadienį, parodys, kad kainų augimas spartėjo ketvirtą mėnesį iš eilės ir vasario mėnesį pasiekė 66 proc., kaip rodo naujienų agentūros „Bloomberg“ apklausoje dalyvavusių ekonomistų vidutinis įvertis. Centrinio banko prognozėmis, metų pabaigoje infliacija sieks 36 procentus.
Tačiau politikos formuotojai daugiau dėmesio skiria mėnesinei infliacijai, kuri metų pradžioje smarkiai pakilo padidinus darbo užmokesčius ir mokesčius. Prognozuojama, kad vasarį šis rodiklis vėl sumažės – nuo 6,7 proc. sausį iki 4 proc., nors ir toliau išliks gerokai aukštesnis už ketvirtąjį ketvirtį fiksuotą lygį.
Tai bus paskutiniai duomenys prieš kovo mėnesį vyksiančius vietos valdžios rinkimus, kuriuose prezidento Recepo Tayyipo Erdogano valdančioji partija bandys susigrąžinti miestus, kuruose dominuoja opozicija, tokius kaip Stambulas ir Ankara. Laisvesnė fiskalinė politika prieš rinkimus tampa kliūtimi centrinio banko pastangoms pažaboti infliaciją.
Ką sako „Bloomberg Economics“
Naujai paskirtas valdytojas Fatihas Karahanas, kuris pareigas pradėjo eiti po netikėto vadovybės pasikeitimo vasario pradžioje, minimaliojo darbo užmokesčio padidinimą pavadino didžiausia rizika Turkijos infliacijos perspektyvai.
Politikai prognozuoja, kad gegužės mėnesį metinė infliacija viršys 70 proc., tačiau vasarį palūkanų normų nekeitė – po to, kai aštuoniais etapais sugriežtino palūkanų normas iš viso 3650 bazinių punktų. Vasario mėnesį centrinis bankas pirmą kartą užsiminė manąs, kad pagrindinis dezinfliacijos elementas yra realiosios liros brangimas.
Paskutiniojo politikos posėdžio protokole taip pat pabrėžta, kad „smarkiai pakilusios neperdirbtų maisto produktų kainos“ yra pagrindinis kainų augimą skatinantis veiksnys. Tikėtina, kad nauja duomenų partija šį susirūpinimą tik dar labiau sustiprins.
„QNB Finansbank“ duomenimis, maisto produktų, kurie sudaro apie ketvirtadalį Turkijos infliacijos krepšelio, kaina vasario mėnesį, palyginti su sausiu, tikriausiai padidėjo 8,5 proc., tai yra daugiau nei du kartus viršijo bendrą mėnesinės infliacijos įvertį.
„Ypač smarkiai išaugo daržovių kainos, – pranešime teigė banko ekonomistai, įskaitant Erkiną Isiką. – Apskritai maisto produktų grupės kainos didėjo labai sparčiai.“