LB pranešė, kad finansinio turto valdymo rezultatai tiek 2018 m., tiek ilgesniu laikotarpiu (2016–2018 m.) buvo teigiami – atitinkamai uždirbta 35,1 mln. ir 53,2 mln. Eur, arba 0,8 ir 2,2 proc.
Lietuvos banko finansinis turtas apima investicijas, nesusijusias su pinigų politikos įgyvendinimu. Šį finansinį turtą sudaro keturi portfeliai: investicinis, rezervų, trumpalaikis ir aukso.
„Iš jų didžiausias yra investicinis portfelis – jis investuojamas išskaidant investicijų riziką ir siekiant kuo didesnės grąžos per trejų metų investavimo laikotarpį, kartu neviršijant 150 mln. Eur rizikos biudžeto. Rizikos biudžetas nustatomas su 95 proc. tikimybe, o tai reiškia, kad 150 mln. Eur ir didesni nuostoliai vidutiniškai gali būti patirti tik kartą per 20 metų“, – informuoja Lietuvos bankas.
DELFI pasiteiravo, kokių tiksliai įmonių akcijų bei obligacijų turi LB, tai yra, kur investuoti Lietuvos gyventojų pinigai.
Rizika išskaidyta
LB valdybos narys Tomas Garbaravičius DELFI komentavo, kad Lietuvos banko investicijos į akcijas sudaro maždaug 140 mln. Eur, t.y. mažiau nei 5 proc. investicinio portfelio. „Lietuvos bankas nuolat vertina šių investicijų riziką bei siekia ją maksimaliai išskaidyti. Tiek investicijoms į bendrovių akcijas, tiek į bendrovių skolos vertybinius popierius naudojami biržoje prekiaujami akcijų ir skolos vertybinių popierių fondai (angl. Exchange traded funds, arba ETF) – tai leidžia pasiekti itin aukštą investicijų diversifikacijos lygį. Tokiu būdu investicijos į bet kurios vienos bendrovės akcijas ir skolos vertybinius popierius sudaro gerokai mažiau nei 1 proc. investicinio portfelio vertės“, – nurodė jis.
Iš LB pateiktų duomenų galima matyti, kad pagal akcijas daugiausia investuota į „Apple“ (2,7 mln.), „Microsoft“ (2,6 mln.), „Alphabet” (2,3 mln.), „Amazon“ (2,2 mln.), „Johnsons & Johnson“ (1,2 mln.), „JP Morgan Chase & CO” (1,2 mln.).
Pagal skolos vertybinius popierius daugiausia investuota į „JP Morgan Chase & CO MTN” (18,8 mln.), „Goldman Sachs Group” (15 mln.), „Bank of America” (14,8 mln.), „Morgan Stanley” (12,4 mln.), „Volkswagen International finance” (12,3 mln.).
„Mūsų naudojami vertybinių popierių indeksai yra sudaryti pagal investicinį reitingą turinčių bendrovių vertybinių popierių kapitalizaciją. Tai reiškia, kad jų sudėtis keičiasi priklausomai nuo naujų vertybinių popierių išleidimo, senų vertybinių popierių išpirkimo ir tais atvejais jei bendrovė praranda investicinį reitingą.
Lentelės rodo, kad LB investicijos į vienos bendrovės akcijas ir skolos VP kartu sudėjus neviršijo 20 mln. eurų. Absoliučia dauguma atvejų tokios investicijos neviršijo net 10 mln. eurų ir mažiau“, – duomenis komentuoja T. Garbaravičius.
Kad bankrutavus įmonei ar, pavyzdžiui, informacinių technologijų sektorių ištikus šokui nekiltų rizika investuotiems pinigams, anot LB valdybos nario, yra naudojamas rizikos pariteto metodas, kuriuo investicijos diversifikuojamos.
„Tam, kad nebūtų koncentruotų pozicijų į konkrečius emitentus investicijos yra paskirstomos visoms aptariamose rinkose egzistuojančioms investicinį reitingą turinčioms bendrovėms proporcingai jų rinkos kapitalizacijai“, – paaiškina jis.
Į „Apple“ kiekvienas investavo apie eurą
„INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas komentuodamas DELFI teigia, kad maždaug galima paskaičiuoti, jeigu per trejus metus uždirbta apie 53 mln. eurų grąžos, o gyventojų yra apie 2,8 mln., tai kiekvienam maždaug teko po 19 eurų pelno. Lygiai taip pat su akcijomis.
„Pavyzdžiui Lietuvos bankas turi 2,7 mln. Eur vertės „Apple“ akcijų, tai reiškia, kad kiekvienas lietuvis maždaug yra investavęs į „Apple“ po vieną eurą. „Johnson & Johsnon“ portfelyje 1,2 mln. Eur, tad kiekvienam gyventojui šios kompanijos priklauso po mažiau nei 0,5 Eur“, – sako V. Rūkas.
Investuotojas komentuoja, kad Lietuvos banko naudojamas metodas – įprastas. Indekse tūkstančiai įmonių, po įvairias išskaidomos investicijos – daugiau į didžiausias, mažiau – į mažesnes.
„Paaiškinama, kad investuoja į ETF, kurių viduje yra tam tikros akcijos arba obligacijos. Taip ir yra „Apple“ akcijų, „Bank of America“ obligacijų. Galima spėti, kad investuojama pasirinkus indeksus, o kai „Apple“ didžiausia pasaulio kompanija, todėl portfeliui tenka didžiausia jų dalis, atitinkamai antra didžiausia kompanija „Microsoft“ ir t.t.
Neturėčiau jokių pastabų, ar pasakymo, kad gal kažkas ne taip. Viskas natūralu. Į visas akcijas investuota maždaug 140 mln. eurų, o vienai akcijai tenka ne daugiau 3 mln. eurų. Nuo viso banko valdomo investicijų portfelio, kuris sudaro apie 3 mlrd. eurų, tai yra labai maža dalelė.
Kadangi technologijų įmonės didžiausios pasaulyje, pats didžiausias svoris ir tenka šio sektoriaus akcijoms. Nebūtų technologijų sektorius didžiausias, būtų bankų, nebūtų bankų, būtų energetikos.
Valdant 3 mlrd. eurų turto, žinau, kad Lietuvos bankas vadovaujasi visomis pažangiausiomis priemonėmis, modeliais. Tie bendri principai yra tokie, kokie ir turi būti pagal finansų teoriją ir praktiką“, – teigė V. Rūkas.
Jis taip pat nurodo, kad negalima šių investicijų lyginti su pensijų fondų investicijomis ir grąža.
„Jeigu žiūrint konkrečiai į akcijų dalį, tai pensijų fondai per ETF investuoja ir renkasi panašiai, bet Lietuvos banko tikslai yra visai kiti ir dėl to rezultatai nebūtų palyginami su pensijų fondais ar kuo kitu. Jeigu gyvenimo ciklo pensijų fonduose kaupimo pradžioje akcijų dalis sudaro 90 proc. ir daugiau, nes orientuojamasi į ilgalaikius tikslus ir kapitalo sukaupimą, tai Lietuvos banke priešingai – akcijos sudaro 5 proc. ar mažiau. Lietuvos banko portfelis žymiai labiau priklauso nuo obligacijų negu nuo akcijų“, – teigia V. Rūkas.
Pasiteiravus, ar nebūtų saugiausias variantas, siekiant išvengti rizikų, investuoti vien į obligacijas, ekspertas atsakė, kad dabartinis Lietuvos banko modelis – saugesnis.
„Jie siekia ne didesnio nei, pavyzdžiui, x svyravimo ir dėl to formuoja tokį portfelį, kuris galėtų blogiausiu scenarijumi nukristi ne daugiau nei x eurų. Portfelis iš šiek tiek akcijų ir obligacijų yra netgi saugesnis nei vien iš obligacijų. Negalima sakyti, kad jei būtų vien iš obligacijų būtų visiškai saugus. Pagal teoriją, o tai matyti ir praktikoje, rizikingų ir mažiau rizikingų investicijų kombinavimas duoda geriausius rezultatus, net gali sumažinti riziką ir padidinti grąžą. Lietuvos bankas visa tai daro“, – patikino jis.
DELFI primena, kad Lietuvos banko finansinio turto pagrindinė paskirtis – padėti užtikrinti Lietuvos ir euro zonos finansų sistemos stabilumą, sudaryti prielaidas šaliai lengviau absorbuoti ekonominius ir finansinius sukrėtimus bei kitas ypatingas aplinkybes.