Turtingiausiai Šiaurės ekonomikai gresia pirma recesija nuo 2008-ųjų

Norvegija rizikuoja pirmą kartą po 2008 metų finansinės krizės nugrimzti į recesiją, nes prie koronaviruso sukelto nuosmukio dar prisidėjo naftos kainų kritimas.

Didžiausios Vakarų Europos naftos gamintojos, kuri yra ir pati turtingiausia Šiaurės šalių ekonomika, vyriausybė rengia skubias skatinamąsias priemones kovai su viruso poveikiu prekybos ir kelionių sektoriams. Ministrė pirmininkė Erna Solberg pranešė, kad ji taip pat yra pasirengusi prireikus atremti potencialiai žalingus naftos krizės padarinius.

„Nusmukus ekonomikai atsirastų vietos išleisti daugiau pinigų. Bet mes dar grįšime prie to, ar apskritai tai darysime ir kiek kainuos priemonės, kurias įgyvendinsime dabar“, – teigė E. Solberg interviu Osle.

Ji pažymėjo, kad jos administracijai gali tekti peržiūrėti spalio mėnesį patvirtintą biudžetą, nes prielaidos, kad augimas viršys tendencijas, pradeda liūdnai neatitikti tikrovės.

„Handelsbanken“ savo klientams pranešė, kad žemyninės Norvegijos ekonomika kitą ketvirtį greičiausiai pradės trauktis. Daugiau nei trečdalį Norvegijos eksporto sudaro nafta ir dujos, o ekonomistai į paniką reagavo perspėdami, jog „Norges Bank“ kitą savaitę turės sumažinti palūkanų normas – galbūt net puse punkto nuo 1,5 proc.

Praėjusį pirmadienį investuotojai dempingavo Norvegijos kroną, atpigindami ją maždaug 5 proc. santykyje su euru. „Handelsbanken“, „Danske“, „Nordea“ ir kiti Šiaurės šalių bankai dabar tikisi, kad Norvegijos centrinis bankas per kitą susitikimą kovo 19 d. sumažins orientacinę normą mažiausiai 25 baziniais punktais.

Antradienį „Norges Bank“ atliktas ketvirtinis regioninis tyrimas parodė, kad ekonomikos augimas ėmė lėtėti dar prieš viruso protrūkį ir, svarbiausia, prieš tai, kai OPEC ir Rusija nutraukė gamybos susitarimą, per praėjusį savaitgalį sukeldamos chaosą naftos rinkoje.

Situacija gali blogėti

Norvegijos vyriausybė penktadienį pristatė skubias priemones, skirtass išvengti bankrotų ir atleidimų sektoriuose, kuriuos koronavirusas paveikė labiausiai: oro linijų, viešbučių ir iš dalies apdirbamojoje pramonėje. Vyriausybė siekia:

• Pakeisti darbuotojų atleidimo įstatymus, kad dalis įmonių išlaidų būtų perkelta vyriausybei;
• Pakeisti mokesčių įstatymus, kad įmonėms būtų lengviau gauti trumpalaikes paskolas, ir leisti atidėti turto mokesčių įmokas nuostolingai dirbančių bendrovių savininkams;
• Patvirtinti konkrečias pagalbos oro linijų pramonei priemones.

„Labai tikėtina, kad situacija prieš pagerėdama pablogės, – žurnalistams sakė J. T. Sanneris. – Dabar pristatysime keletą priemonių, skirtų greitam poveikiui. Jei matysime, kad ekonomikos nuosmukis tęsiasi, suprantama, imsimės įgyvendinti papildomas ekonomikos skatinimo priemones.“

Vyriausybė svarstys platesnes priemones – įskaitant, jei prireiktų, naftos pramonės paklausos tiesioginį skatinimą. Šiuo metu ji dar turi patikslinti biudžetą, pridūrė J. T. Sanneris. Atnaujintas biudžetas bus pristatytas gegužės 12 d.

Spalio mėnesį E. Solberg konservatorių vadovaujama vyriausybė 2020 m. biudžete pasiūlė sumažinti vadinamąsias naftos išlaidas, kurios kelerius metus siekė rekordines aukštumas. Pagal Norvegijos fiskalinių išlaidų taisyklę naftos turto išlaidos turi būti apribotos iki 3 proc. milžiniško valstybinio turto fondo vertės. Šį fondą Norvegija sukaupė per kelis naftos ir dujų gamybos dešimtme
ius.