B. Arnault turto vertė smuko. Anot „Bloomberg Billionaires Index“, LVMH akcijoms šiais metais atpigus 19 proc., B. Arnault grynoji turto vertė susitraukė per 30 mlrd. JAV dolerių – jis prarado daugiau nei bet kuris kitas žmogus pasaulyje. Gegužės 5 d. duomenimis, jis neteko maždaug tiek pinigų, kiek uždirbo „Amazon.com Inc.“ pirmininkas Jeffas Bezosas.
Tačiau tai milijardieriaus netrikdo ir jis kasdien grįžta į savo kabinetą, kur stengiasi išsaugoti vieną planuojamą įspūdingą įsigijimo sandorį ir porą gigantiškų nekilnojamojo turto projektų, tuo pat metu kartu su savo pavaduotojais, su kuriais tariasi per vaizdo konferencijas, ruošiasi atidaryti gamyklas ir butikus viruso supurtytame pasaulyje.
„Jis ryžtingai nusiteikęs išlaikyti savo dalį rinkoje, vos tik atsinaujins augimas“, – sako Mario Ortellis, vienas iš Londone veikiančios prabangos rinkos konsultacinės įmonės „Ortelli & Co.“ steigėjų.
Nuo devintojo dešimtmečio pabaigos B. Arnault yra ne kartą apstulbinęs – o kartais ir šokiravęs – išretėjusį Prancūzijos verslo pasaulį savo neįtikėtina nuojauta ir gebėjimu paversti seniausių Europos prekių ženklų kūrybinį potencialą bei meistriškumą nuolat augančio pelno šaltiniu.
Analitikų vertinimu, jo etaloninio prekės ženklo „Louis Vuitton“ pelno marža siekia 45 proc. Kad ir ką pirktų dauguma pasaulio turtuolių – „Fendi“ rankinę, „Bulgari“ laikrodį ar apsigyventų Venecijos viešbutyje „Hotel Cipriani“, jie prisideda prie B. Arnault iždo.
Bet kai koronaviruso protrūkis ir karantino priemonės, įvestos jam valdyti, nugramzdino pasaulio ekonomiką į juodžiausią krizę nuo Antrojo pasaulinio karo, pirmavimas pelnymosi iš diskretinių išlaidų rinkoje staiga praranda savo žavesį.
Dauguma B. Arnault mados butikų, išsibarsčiusių po pasaulį, uždaryti jau daugiau kaip mėnesį, o tai reiškia, kad jo pelningiausias padalinys praras milijardus dolerių pajamų. Penkta pagal dydį pasaulyje „Champagne“ gamintoja parduoda tauriojo gėrimo daug mažiau, nes pobūviai nerengiami, koncertai atšaukti, naktiniai klubai bei restoranai uždaryti. Kaukėmis prisidengęs pasaulis jau nebeteikia pirmenybės ir „J’adore Dior“ kvepalams.
Maža to, B. Arnault įsipareigojęs sumokėti 16 mlrd. dolerių už „Tiffany & Co.“ perėmimą, – ekspertų vertinamą kaip didžiausią įsigijimo sandorį prabangos pasaulyje. LVMH atmetė bet kokį pasiūlymą atsisakyti sandorio ar persiderėti dėl kainos, po to, kai JAV juvelyrikos gamintojos verslas ėmė strigti.
„Covid-19“ sukėlė tikrą audrą prabangos prekių pramonėje, – sakė M. Ortellis. – Bendrojo vidaus produkto susitraukimą lydi augantis netikrumas.“
Vis dėlto investuotojai linkę prisiimti riziką. LVMH akcijos buvo parduodamos geriau nei „Gucci“ savininkės „Kering“ ir laikrodžių gamintojos „Richemont“, kurių akcijos atitinkamai atpigo 25 ir 30 procentų. B. Arnault prekės ženklai, jų viliojantys pelnai ir verslo magnato „piniginė pagalvė“, siekianti kone 9 mlrd. eurų (9,72 mlrd. JAV dolerių) suteikia jam lankstumo ne tik kapstantis iš krizės, bet ir toliau plečiant savo verslo imperiją, teigia ekspertai.
Kiek žinoma, B. Arnault sukūrė savo karjerą investuodamas per nuosmukius, kai jo konkurentai būdavo nusilpninti krizių ar pernelyg baikštūs bei neryžtingi, kad žengtų į priekį. Per 2000-ųjų pradžioje vykusią recesiją jis įsigijo „Prada Group SpA“ akcijų, padidindamas savo turimų „Fendi“ akcijų paketą. Būtent tada jis įkūrė ir pirmąjį savo prabangių prekių elektroninės prekybos centrą ir pastatė Tokijuje didžiausią „Louis Vuitton“ parduotuvę.
„Garsiausius pasaulio milijardierius galima skirstyti į itin sėkmingus rizikų valdytojus ir itin sėkmingus rizikas prisiimančius subjektus; B. Arnault priklauso pastarajai kategorijai, – sakė Pauline Brown, buvusi „LVMH Americas“ pirmininkė. – Vos tik užuodęs tinkamą akimirką ir ilgalaikį potencialą, jis panaudoja savo turimus išteklius ir agresyviai čiumpa grobį.“
LVMH strategiją dažnai galima nusakyti taip: „daug išleisi, daug laimėsi“. Pastaraisiais metais išryškėjus komunikacinio pobūdžio varžytuvėms su tokiomis konkurentėmis kaip „Chanel“ ir „Gucci“, bendrovė sumanė kas pavasarį nuskraidinti šimtus svečių į madų šou įvairiuose pasaulio kampeliuose, apgyvendindama juos tokiuose prabangiose vietose kaip Prancūzijos Rivjeros viešbutis „Hotel du Cap-Eden-Roc“ ar Marakešo kurortinis kompleksas „La Mamounia“. Tokia ekstravagancija tik dar labiau išryškino B. Arnault garsiausių prekės ženklų aurą.
Tokių renginių šįmet teko atsisakyti, kaip ir didelės dalies biudžeto kolekcijų kūrimui. Išlaidos reklamai taip pat buvo apkarpytos, atsisakyta ir kito sezono vyrų drabužių ir aukščiausios mados šou, kurie paprastai vyksta birželį bei liepą. Kai kuriuos renginius galbūt pakeis mažesnės prabangos prezentacijos internetu.
Tačiau labiausiai stebina investicijos, kurias B. Arnault planuoja išsaugoti. Nors tarptautinio turizmo perspektyvos vis dar labai miglotos, LVMH laikosi savo plano po rekonstrukcijos atidaryti „Samaritane“ universalinę parduotuvę Paryžiuje kaip bemuitės prekybos centrą ir prabangų viešbutį. Atnaujinus 1 mlrd. dolerių vertės projektą, dabar tikimasi centrą atidaryti kitų metų vasarį. Be to, LVMH planuoja pastatyti prabangų viešbutį „Cheval Blanc“ Los Andželo Rodeo alėjoje.
Tuo tarpu „Givenchy“ planuoja pasamdyti naują dizainerį ir peržiūrėti prekės ženklo estetiką iki rugsėjį numatyto madų šou – net jeigu apribojimai dėl viruso protrūkio gali sukliudyti miniai gerbėjų susiburti į dizainerio debiutą.
Italijos avalynės gamintoja „Salvatore Ferragamo SpA“ laikosi priešingos strategijos: ji teigia sustabdžiusi arba atšaukusi neesmines investicijas kovo mėnesį.
LVMH rengiantis pranešti apie didžiausią kada patirtą nuosmukį – dabartinėmis analitikų prognozėmis, pirmojo pusmečio veiklos pelnas sumažės beveik perpus, – B. Arnault vis dėlto gali ryžtis didelio masto darbuotojų atleidimams. Jungtinėse Valstijose LVMH „Sephora“ tinklas jau balandžio pradžioje atleido per 3 000 žmonių, arba apie 30 proc. savo personalo.
Nors kitos pastarosios krizės buvo grynai ekonominės, „ši yra psichologinė, ir gali trukti dešimtmetį“, sakė P. Brown. „Manyčiau, ji pareikalaus visiškai naujo, skirtingo požiūrio“, teigė ji. LVMH pagrindiniai aktyvai „labai griežtai kontroliuojami, bet yra visa virtinė smulkesnių prekės ženklų, kurie nėra taip akylai stebimi“, pridūrė P. Brown.
Vis dėlto, patikima „piniginė pagalvė“ ir atsinaujinantys pardavimai Kinijoje galbūt leis LVMH net padvigubinti investicijas krizės laikotarpiu. Ir nors B. Arnault negarsėja kaip „nuolaidų medžiotojas“, vykstant verslų išpardavimams, jis tikrai nepraleis progos savo kolekciją papildyti unikaliais aktyvias.
Pramonės – kaip ir paties B. Arnault – likimas – didžiąja dalimi priklausys nuo Kinijos, rinkos, kuri sudaro daugiau nei trečdalį prabangos prekių pardavimų ir du trečdalius sektoriaus prieaugio, užfiksuoto pastaraisiais metais.
„Balandį žemyninėje Kinijoje užfiksuotas didelis garsiųjų prekės ženklų augimas, – sakė LVMH finansų direktorius Jeanas-Jacques Guiony per balandžio 16 d. vykusią investuotojų vaizdo konferenciją. – Tai iš tiesų rodo Kinijos piliečių didelį norą sugrįžti prie ankstesnio įprasto vartojimo po du mėnesius trukusio karantino.“
Tačiau vartotojų duomenys rodo, kad nemažai kinų planuoja atsargiai išlaidauti. Ir net jeigu užgniaužta paklausa ten yra tikras dalykas, norint palengvinti prabangos prekių pramonės vargus ir naštą, nepakaks tik paskatinti paklausą.
Pirmadienį LVMH laukia pirmasis svarbus testas atnaujinti verslą likusiose pasaulio dalyse, nes nuo kitos savaitės Prancūzija švelnina karantino apribojimus. Po to, kai bendrovė pertvarkė Prancūzijoje veikiančias gamyklas ir joje nuo kovo mėnesio imta masiškai gaminti apsaugines kaukes bei dezinfekcinį gelį rankoms – iki 60 tonų per savaitę, – buvo atnaujinta ir jos garsiųjų aksesuarų gamyba.
Ruošiasi atsidaryti nemažai parduotuvių, įskaitant daugelį „Sephora“, Dior“ ir „Louis Vuitton“, taip pat ir „Bon Marche“ universalinė parduotuvė. „Sephora“ atstovės spaudai teigimu, verslovė vis labiau propaguoja „ Click & Collect“ variantus, Prancūzijoje veikiančioms parduotuvėms užsakymus įvykdant per dvi valandas ir įmontavus pleksglasinio stiklo pertvaras prie registracijų stalelių.