Viena garsiausių paladžio gamintoja pradėjo derybas su Šveicarijos valdžia dėl kriptožetonų platinimo per jos Šveicarijoje veikiantį paladžio fondą, ir šią idėją tikimasi pritaikyti ir kitiems metalams, interviu Maskvoje sakė V. Potaninas.
„Žmonės vis daugiau ir daugiau yra linkę naudotis decentralizuotais tinklais bei platformomis, kurie neturi pagrindinės operatorės“, – sakė jis. „Mes norime tapti aktyviais šio proceso dalyviais“, nes prekyba skaitmeniniais žetonais turi daug pranašumų, sakė jis.
Žaliavinių prekių bei pramonės sektoriai siekia įdiegti prekybos sistemas ir technologijas, naudojančias apskaitos sistemas, tokias kaip „BlockChain“, kurios sumažintų sąnaudas ir administravimo laiką. Kai kurios bendrovės tokias technologijas vertina kaip priemonę susekti medžiagas per tiekimo grandinę arba svarsto galimybę pradėti leisti prekėmis paremtas skaitmenines monetas.
V. Potaninas, kuriam priklauso trečdalis „Nornickel“ bendrovės ir kuris dar yra ir įmonės vykdomasis direktorius, sakė, kad kai apie šią idėją užsiminė savo klientams, įsitikino, kad metalu paremti žetonai būtų paklausūs. Pavyzdžiui, jeigu klientas nuspręstų, kad jam nereikia visos sutartyje nurodytas apimties, jis turėtų arba pradėti galimai sudėtingas derybas su tiekėju, arba priimti pristatytas prekes ir laukti, kol jam jų prireiks ar kol suras pirkėją. Bet jeigu klientas turėtų kriptožetonais denominuotą skaitmeninę sutartį, jis galėtų daug lengviau parduoti nepageidaujamas apimtis kam nors kitam, aiškino milijardierius.
„Sandoriai žetonais yra daug paprastesni ir patogesni“, – tikino jis pridurdamas, kad „Nornickel“ gali paleisti skaitmeninę platformą iki šių metų pabaigos, jeigu tik šiai idėjai bus pritarta.
„Nornickel“, kuri dėl didžiausios nikelio gamintojos statuso konkuruoja su „Vale SA“, taip pat rengia skaitmeninę platformą, skirtą įmonės vidaus operacijoms – tarp jos skyrių bei padalinių. Tai leistų Rusijos centriniam bankui naudoti vieną bendrovę kaip bazę testuoti „BlockChain“ tipo sistemų reguliavimą, nedarant poveikio visai šalies ekonomikai, sakė V. Potaninas.
V. Potaninas, turtingiausias Rusijos žmogus, tariasi su įstatymų leidėjais bei centriniu banku dėl tolesnės sistemos, skirtos reguliuoti skaitmenines platformas, sukūrimo. Tam Rusijai turi priimti įstatymą dėl skaitmeninių finansinių aktyvų, o artimiausias šio klausimo nagrinėjimas buvo atidėtas iki balandžio. V. Potaninas tikisi, kad įstatymas bus priimtas vasarą, ir jis galės iki metų pabaigos pradėti įgyvendinti projektą.
„Pagrindinė įstatymo projekto problema yra ta, kad jame teigiama, jog skaitmenines platformas turėtų valdyti tik bankai ir biržos“, – sakė V. Potaninas. Taip neturėtų būti, nes tokios platformos gali būti naudojamos daugeliui tikslų, todėl jomis ne visada bus suinteresuoti vien tik bankai bei biržos, aiškino verslininkas.
Magnato komanda taip pat kuria skaitmeninę platformą, skirtą intelektinei nuosavybei, – šioje srityje startuoliai galės pasiūlyti savo idėjas, tarkim, pramonės bendrovėms. Niujorke veikianti „BCG Digital Ventures“ yra pasirengusi padėti įgyvendinti šį sumanymą, sakė V. Potaninas.
Jeigu Rusijai vis dėlto nepavyks priimti šio įstatymo, V. Potaninas ir „Nornickel“ tęs skaitmeninius projektus kitose jurisdikcijose, pareiškė magnatas. „Būtų labai gaila“, – pridūrė jis.
Paleisti visas platformas bendrovei „Nornickel“ ir V. Potaninui kainuotų 5–6 mln. JAV dolerių. O tam, kad jos imtų deramai funkcionuoti, prireiktų turbūt keleto milijonų per metus. „Jeigu mums pavyks, poveikis bus milžiniškas“, – tikino magnatas.