Naujas įstatymas nuo liepos 1 d. leis pirkti ir parduoti dirbamą žemę – pirmą kartą per du dešimtmečius. Vyriausybė teigia, kad funkcionuojančios rinkos atsiradimas reiškia, jog viena derlingiausių planetos šalių žengia pirmą žingsnį didesnio ir efektyvesnio ūkininkavimo skatinant investicijas link.
Tai ilgai laukta reforma šalyje, kurią amžinai persekioja korupcija ir politinių interesų vaikymasis. Tačiau reforma turės įtakos ir už Ukrainos ribų po to, kai pasaulinį maisto tiekimą sutrikdė koronaviruso pandemija.
40 milijonų gyventojų turinti šalis pasaulinėje arenoje smūgiuoja žemiau savo svorio kategorijos. Ukraina yra didžiausia saulėgrąžų aliejaus eksportuotoja ir ketvirta pagal dydį kukurūzų pardavėja, tiekianti grūdus nuo Maroko iki Bangladešo ir Indonezijos. Tačiau kukurūzų derlius šalyje yra trečdaliu mažesnis nei JAV, o kviečių – maždaug ketvirtadaliu mažesnis nei Europos Sąjungoje.
Tai iš dalies susiję su komunizmo epochos palikimu. Žemės pirkimas ir pardavimas sovietmečiu buvo draudžiamas, o vėliau dar kartą uždraustas 2001 m., praėjus dešimtmečiui po Ukrainos nepriklausomybės atgavimo, baiminantis, kad didžiąją žemės dalį supirks turtuoliai ir užsieniečiai. Tai trukdė plėtrai, kadangi ūkininkai galėjo sklypus tik išsinuomoti, vadinasi, negalėjo jų naudoti kaip užstato, kad gautų pinigų plėtrai.
„Ši reforma yra pasaulinio masto įvykis, nes ji svarbi ne tik Ukrainai, bet ir visam pasauliui, – teigia Kijevo ekonomikos mokyklos docentas Olegas Nivjevskis. – Ukrainiečiams tai reikš papildomas pajamas iš eksporto, o likusiam pasauliui – daugiau maisto.“
Nuo ateinančio mėnesio visiems asmenims bus leista įsigyti iki 100 hektarų ploto sklypus – tai dalis prezidento Volodymyro Zelenskio pastangų atgaivinti nukentėjusią ekonomiką. Per ateinančius metus šis žingsnis gali pakelti bendrą vidaus produktą net 1,5 procentinio punkto kasmet, apskaičiavo Kijevo ekonomikos mokykla.
Pasak O. Nivjevskio, ūkininkavimas po truputį taps efektyvesnis, o rinka – skaidresnė. Žemės savininkai pelnysis iš rinkos kainos, o ūkininkai turės galimybę paįvairinti pasėlius didesnės maržos augalais ir gauti geresnį finansavimą, sakė jis.
Ukrainos potenciali dirbamos žemės rinka siekia daugiau nei 40 milijonų hektarų – tai beveik Kalifornijos dydžio plotas, o eksportas galėtų patenkinti augančią paklausą tokiuose regionuose kaip Persijos įlanka.
Kijevo žemės ūkio logistikos analitikui Igoriui Hošovskiui tai taip pat yra galimybė iš dalies atlyginti istorinę skriaudą. Jo senelis buvo turtingas ūkininkas, auginantis kviečius plačiuose vakarų Ukrainos laukuose. Penktajame dešimtmetyje sovietai užgrobė didelį jo žemės plotą, norėdami įkurti kolūkį. Įstatymo pakeitimas leis I. Hošovskiui įsigyti sklypus, kuriuose kadaise ūkininkavo jo šeima.
„Man tai reiškia galimybę susigrąžinti bent nedidelį protėvių žemės sklypą, – teigia 37 metų vyras. – Be to, visi suprantame, kad žemės ūkio pramonė yra Ukrainos ekonomikos lokomotyvas.“
Nepaisant optimizmo, Ukraina garsėja tuo, kad neišnaudoja savo potencialo. Šalis kenčia nuo siaučiančios korupcijos – su ja V. Zelenskis pažadėjo kovoti 2019 m. įgijęs valdžią. Kaip ir Rusijoje, dešimtojo dešimtmečio privatizacijos leido galingiems vietiniams magnatams perimti ištisų ekonomikos sričių kontrolę.
Ukrainiečiai nerimauja, kad žemė gali tapti nauju taikiniu. Žemės savininkai bijo būti apgauti ir abejoja vyriausybės ketinimais nuo 2024 m. atverti rinką užsieniečiams.
Agentūros „Rating“ balandžio pabaigoje atlikta apklausa atskleidė, kad dauguma respondentų mano, jog šiuo klausimu derėtų skelbti referendumą – ir maždaug du trečdaliai jų balsuotų prieš.
„Kalbant apie žemės reformą, jei ji bus vykdoma vargšų sąskaita, bet turtingųjų naudai, ilgainiui ji pasirodys neproduktyvi“, – sako Timas Bentonas, Londono „Chatham House“ kylančios rizikos tyrimų direktorius ir maisto saugumo ekspertas.
Vis dėlto, jei viskas bus daroma teisingai, reformos potencialas neabejotinas. „Covid-19“ atskleidė maisto tiekimo grandinių trapumą, o šalys siekia užtikrinti pakankamus produktų kiekius. Maisto kainos jau pakilo iki aukščiausio lygio per beveik dešimtmetį, rodo Jungtinių Tautų mėnesinis indeksas.
Tuo tarpu derlingos Ukrainos žemės – kontrastas visame pasaulyje sparčiai nykstantiems žemės ištekliams. Vien dėl dykumėjimo ir sausros kasmet prarandama apie 12 milijonų hektarų – tai plotas, kuris galėtų išauginti 20 milijonų tonų grūdų.
Turtingos, bet nuo maisto produktų importo priklausomos Persijos įlankos valstybės ypač atidžiai stebi Ukrainą. Valstybinė „Saudi Agricultural & Livestock Investment Co.“ valdo žemės ūkio bendrovę „Mriya Agro Holding Plc“. Žemės ūkis buvo nuolat minimas 3 milijardų dolerių vertės bendradarbiavimo susitarimuose, kuriuos šiais metais pasirašė Ukraina ir Jungtiniai Arabų Emyratai.
Šalis tikisi užsitikrinti aprūpinimą maistu JAE ir kitose regiono šalyse, įskaitant Saudo Arabiją ir Katarą, kovo mėnesį Atlanto tarybos tinklaraštyje teigė Ukrainos žemės ūkio ministras Romanas Leščenko.
„Kiekviename šio proceso etape stengsimės užtikrinti, kad ukrainiečiai būtų apsaugoti nuo magnatų ir korumpuotų pareigūnų godumo, – pabrėžė jis. – Vyriausybė neketina išleisti iš akių esminės minties, kad Ukrainos dirbamos žemės yra didžiausias tautos turtas.“
I. Hošovskiui tai bus galimybė įsigyti gabalėlį perspektyvios, kaip jis tikisi, žemės Ukrainos vakariniame Volynės regione. Juodu su žmona planuoja įsigyti penkis ar šešis hektarus, nors tai tik kukli dalis iš maždaug 40 hektarų, kuriuos jo protėviai prarado Stalino režimo laikais.
Vienas iš planų – paversti šią žemę nedideliu ūkininkavimo verslu. Kol kas tai yra investicija į turtą, kuris, I. Hošovskio įsitikinimu, niekada nenuvertės. „Įsigydami net nedidelį žemės sklypą, prisijungiate prie naudos gavėjų klubo, – sako jis. – Kol ši pramonė vystosi, tol jūs turtėjate.“