Dauguma jų dar neperkopę ketvirtos dešimties – tai naujoji karta, siekianti praturtėti prognozuodama beprotiškus elektros energijos kainų svyravimus, kuriuos lemia kelios papildomos saulėtos valandos ar staiga pakilęs vėjas. Praėjusiais metais precedento neturintis Europos perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių keturiskart padidino didžiausios regiono energijos rinkos aktyvumą.
H. Lindas savo darbuotojus skatina jaustis antrepreneriais ir naujokams iškart suteikia daug atsakomybės – tai svarbi priežastis, kodėl vėliau tie žmonės įkuria nuosavas kompanijas, teigia Simonas Rathjenas, prieš dvejus metus įsteigęs „MFT Energy“.
„Pas jį išmokome prekybos energija pagrindų, o dabar tą patį darome ir patys, – pasakoja S. Rathjenas. – Įmonėje tvyranti antrepreneriška dvasia suteikė mums idėjų ir svajonių bandyti įkurti savo verslą.“
Praėjusiais metais uždirbęs 9 mln. eurų pelno, S. Rathjenas pasamdė buvusius „Danske“ vadovus: Torbeną Nordalį Clauseną į pirmininko, o Cagdasą Ozaną Atesą – į generalinio direktoriaus poziciją. Jis taip pat pasamdė dar 13 prekybininkų, dirbančių pagal partnerystės modelį, o jo kompanija jau nebetelpa į biurą, įsikūrusį šalia miesto geležinkelio stoties ir žvelgiantį į miesto rotušę.
Šioje verslo nišoje veikiančioms bendrovėms dirba daugiau kaip 300 Orhuso žmonių, pasidalijusių į mažiausiai šešias įmones, įskaitant „Danske“. Daugelio jų specializacija – padėti energijos gamintojams išlaikyti kainų pusiausvyrą. Jie derina perteklių su stygiumi, prekiaudami už valstybės ribų ir susišluodami savo dalį už arbitražą.
Rinka nenustoja augusi, nes vis daugiau šalių pereina prie atsinaujinančios energijos, prisitaikydamos prie sugriežtėjusių klimato apsaugos reikalavimų. Kadangi tokios šalys kaip Vokietija ir Didžioji Britanija kai kuriomis dienomis didžiąją dalį energijos gauna iš saulės ir vėjo, komunaliniams tinklams kyla rimtų iššūkių – tiek tiekimo ir paklausos suderinimo, tiek kainų rizikos valdymo.
Vieną spalio pabaigos vakarą Vokietijos energijos kainos buvo ypač nepastovios. Per vieną valandą, kol prekiautojai laukė naujo vėjo gūsio, kainos spėjo nukristi iki 52 eurų ir vėl išaugti iki 1299 eurų už megavatvalandę.
Tai reiškia, kad suprasti orą dar niekada nebuvo taip svarbu. Šiais laikais oro prognozės apima milijonus smulkiausių duomenų – nuo kritulių Šiaurės Europos šalyse iki temperatūrų Ispanijos paplūdimiuose. Siekdami įgyti pranašumą prekybininkai sukūrė sudėtingą programinę įrangą. Kai kurie pirkimui-pardavimui naudojasi ir robotų paslaugomis: pavyzdžiui, daugiau nei 40 proc. sandorių Vokietijos rinkoje praėjusį mėnesį buvo automatizuota.
„Nepaisant to, kad vis dažniau naudojamos automatizuotos prekybos programos, vis dar nepamainomi profesionalūs prekybininkai, suprantantys sudėtingų energijos rinkų dinamiką, - teigia 43-ejų H. Lindas, tebevadovaujantis „Danske“ ir po įmonės pardavimo. – Ateityje prekybininkai daugiau dėmesio skirs rinkos pagrindų analizei ir prekybos strategijų bei algoritmų kūrimui, o ne sandorių vykdymui.“
Mujo Islamovičius, „Nordic Energy House Aps“ vykdantysis partneris, amato išmokęs „Danske“, jam pritaria. Šią vasarą pradėjęs dirbti savarankiškai, jis tvirtina, kad žinios vis dar laimi prieš robotus kiekvieną kartą, kai koks nors netikėtas įvykis sukelia ekstremalius kainų pokyčius. O tokios patirties iš esmės gali pasisemti tik trumpalaikės prekybos namuose.
Orhuse įsikūrusi ir bendrovė „Vestas Wind Systems“. Pasak miesto mero Jacobo Bundsgaardo, energijos prekybos bendrovės garsina Orhuso vardą visame pasaulyje – kartu su didžiausia pasaulyje turbinų gamykla. Anot jo, dauguma iš tūkstančių Orhuso universiteto absolventų kasmet pasilieka mieste, užuot bandę laimę Kopenhagoje ar užsienyje.
Per pastarąjį dešimtmetį trumpalaikės energijos prekybos rinkoje „Danske“ iškilo kaip reali jėga. Neturėdama jokių faktinių gamyklų, bendrovė atsilaikė prieš kai kurias didžiausias Europos komunalinių paslaugų įmones. Finansų krizė padėjo įdarbinti perspektyviausius vietos universiteto studentus, kurių šansai įsidarbinti bankininkystės srityje tuo metu buvo riboti. Vietinių talentų „graibstymas“ tebėra aktualus: pasak H. Lindo, „Danske“ šiuo metu dirba beveik 50 studentų iš Orhuso universiteto.
„Viena iš priežasčių, kodėl ši niša išaugo būtent Orhuse, yra ta, kad mes turime labai talentingų žmonių, šioje srityje dirbančių jau nemažai laiko, - teigia J. Bundsgaardas. – Mums tai labai svarbi pramonės šaka, nes joje dirba daug vietinių gyventojų, o tai puikiai atitinka mūsų strategiją.“
Šiuo metu įsikūręs netoli pagrindinio miesto prekybos rajono, Andersas Rasmussenas buvo pirmasis „Danske“ absolventas, pradėjęs savo verslą 2014 m., kai bendrovei teko sumažinti savo darbuotojų skaičių.
Tačiau 2014 m. jo įkurta bendrovė „Powermart“ nesiekia aklai kopijuoti sėkmingos strategijos. Automatizuotos prekybos populiarėjimas reiškia, kad robotai skatina likvidumą ir mažina pelną daugelyje arbitražų, anksčiau dirbusių rankiniu būdu. Pasak A. Rasmusseno, prekybininkai turi pasitelkti savo žinias apie orą ir greičiau reaguoti į netikėtus įvykius, jeigu jie nori gauti užsakymų, kurių šiuo metu dar nepajėgia įvykdyti robotai.
A. Rasmusseno komandai vis dar tenka kasdien atlikti šimtus sandorių, kad jų įmonė veiktų pelningai. Per pirmąjį šių metų pusmetį „Powermart“ jau uždirbo 2,4 mln. eurų pelną.
„Jeigu užsiimsi tais pačiais dalykais, kaip prieš penkerius metus, tai niekur nepajudėsi, - pastebi A. Rasmussenas. – Turi sekti rinką ir augti kartu su ja.“
Tai kokia gi ateitis laukia Orhuso? Žinoma, tai kažkiek priklausys nuo to, ar sėkmingas Europos modelis integruojant saulės ir vėjo energiją bus išplėtotas ir į kitas pasaulio šalis, teigia Jesperas Severinas Johansonas, vadovaujantis „InCommodities“ – vienai iš sparčiausiai augančių rinkos naujokių, kuri taip pat užsiima prekyba dujomis.
„Pagrindinis klausimas ateinantiems penkeriems metams – ar Europos rinkos modelis galėtų prigyti pasauliniu mastu ir kaip iš to galėtų pasipelnyti tokios kompanijos kaip mūsiškė.“