Pažangios ekonomikos šalyse stebimas visuotinis perėjimas prie robotikos ir dirbtinio intelekto Jungtinėje Karalystėje šiuo metu vyksta sulėtintai: pažangai trukdo tiek „Covid-19“, tiek „Brexit“.
Tai gali pakenkti Didžiosios Britanijos konkurencingumui lyginant su kitomis pažangiomis ekonomikomis, kurios jau dabar agresyviai persitvarko, kad pasiektų didesnio produktyvumo. Tai taip pat gali reikšti ilgalaikį skausmą Jungtinės Karalystės darbo rinkoje ir atidėtą neišvengiamą prisitaikymą darbuotojams, kuriems teks persikvalifikuoti, nes visose pramonės srityse – nuo gamybos iki mažmeninės prekybos – daugelis darbo vietų tampa nebereikalingos.
„Galiausiai verslas turės automatizuotis, nes taip bus pigiau ir geriau – geriau tiek verslui, tiek darbuotojams, – teigia „McKinsey“ tyrimų ir ekonomikos direktorė Tera Allas. – Konkurencinguose sektoriuose yra taip: arba mes juos automatizuojame ir toliau konkuruojame, arba kažkas kitas juos automatizuoja, ir tada mes siunčiamės prekes iš kitos šalies.“
Didžioji Britanija jau kurį laiką yra lėtesnė vadinamosios „ketvirtosios pramonės revoliucijos“, plėtojančios robotikos ir dirbtinio intelekto galimybes, dalyvė. Tokia išvada skelbiama įstatymų leidėjų praėjusių metų ataskaitoje, raginančioje vyriausybę parengti strategiją technologiniam perėjimui paspartinti.
Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, Jungtinėje Karalystėje 10 000 darbuotojų kol kas tenka 89 robotai, palyginti su daugiau nei 900 robotų Singapūre. Tai žemiausias lygis visose pagrindinėse pasaulio ekonomikose.
Viena iš priežasčių – silpnos investicijos, susijusios su „Brexit“ neapibrėžtumu ir neaiškiais Didžiosios Britanijos prekybos santykiais su Europos Sąjunga.
Pereinamasis laikotarpis, kai Jungtinė Karalystė sausio mėnesį pagaliau išstojo iš Europos Sąjungos, žadėjo šiokias tokias perspektyvas, o gamyklų ir mašinų plėtros išlaidų planai išaugo iki dvejų metų rekordo, rodo Didžiosios Britanijos pramonės konfederacijos apklausa. Robotų užsakymai pasiekė aukščiausią lygį nuo 2012 m., rodo kitas tyrimas.
Tačiau tada ištiko „Covid-19“. Verslo investicijos smuko daugiau kaip 30 proc., visoje šalyje karantinas privertė įmones užsidaryti, neleido darbuotojams grįžti į darbo vietas ir nutraukė tarptautines tiekimo grandines.
Nepakanka veiksmo
Nuo to laiko virusas pasiūlė verslui naują paskatą: atsisakyti žmonių įdarbinimo ir rasti patikimesnių darbuotojų bei procesų, kurie būtų atsparūs ligoms.
Bet tai dar nereiškia, kad „Tharsus“ generalinis direktorius Brianas Palmeris gali pasigirti plūstančiais užsakymais. Jo kompanija kuria ir komercializuoja robotus tokiems klientams kaip internetinis maisto prekių milžinas „Ocado Group Plc“ ir reaktyvinių variklių gamintojas „Rolls Royce Holdings Plc“.
„Žmonės vis dar bando susigaudyti, kaip atrodys šis naujasis normalumas, – sako jis. – Atsiranda daugiau susidomėjimo, bet ar sulaukiame investicijų ir veiksmo? Kol kas ne.“
Šios naujienos galėtų paguosti milijonus Jungtinės Karalystės darbuotojų, kuriems gresia atleidimas iš darbo, nes vyriausybės subsidijos darbo užmokesčiui netrukus pasibaigs. Automatikos ir robotikos pažanga seniai sklando virš darbo rinkų it pamėklė, galinti išstumti net 50 proc. viso pasaulio darbo jėgos, kaip 2018 m. teigė Anglijos banko vyriausiasis ekonomistas Andy Haldane’as.
Atokvėpis netruks amžinai. Europos verslo lyderių apklausoje, kurią atliko „EY“, daugiau kaip 80 proc. teigė, jog perėjimas prie automatikos technologijų dėl pandemijos greičiausiai dar paspartės.
Jungtinės Karalystės vyriausybė privalo imtis veiksmų, kad paspartintų technologinę revoliuciją, kuri sukurs „greitesnę ir išmanesnę“ ekonomiką ir paruoš kompanijas postpandeminiam pasauliui, bendrame pranešime „The Mail on Sunday“ teigė A. Haldane’as ir buvęs „John Lewis“ partnerystės pirmininkas Charlie Mayfieldas.
„Įdarbinti žmones dabar tapo daug brangiau, nes tenka nerimauti dėl socialinio atsiribojimo, dėl saugumo priemonių, dėl testavimo ir kontaktų sekimo, – pažymi T. Allas iš „McKinsey“. – „Covid-19“ aukštyn kojomis apvertė kapitalo ir darbo sąlygas.“
Kompanija „Guildhawk“, teikianti vertimo ir turinio valdymo paslaugas tokioms įmonėms kaip „KPMG“ ir „Hitachi“, yra įsitikinusi, kad ketvirtoji Didžiosios Britanijos pramonės revoliucija netrukus pajudės iš vietos. Nuo koronaviruso pradžios „Guildhawk“ jau pristatė du naujus produktus: vienas iš jų skirtas didelių išversto teksto kiekių tikrinimo ir taisymo procesų automatizavimui.
„Dabar, kai jau matome, ką geba technologijos, žmonės iš tiesų veržiasi tobulėti, – teigia kompanijos įkūrėja Jurga Žilinskienė. – Užuot žiūrėję į technologijas kaip į kažkokį monstrą, kuris atims iš jų darbą, jie pripažįsta jų pranašumą.“
Vis dėlto yra rizika, kad verslui tinkamai nesureagavus į pokyčius, Jungtinė Karalystė dar labiau atsiliks nuo kitų valstybių, o juk dabar pats metas sėti būsimo augimo sėklas, pasitelkiant technologijas ir padidinant sulėtėjusį produktyvumą.
Tai gali ne tik atitolinti darbo rinkos prisitaikymą prie naujosios realybės, bet ir apriboti darbo perspektyvas ateities darbuotojų kartoms.
„Jungtinė Karalystė jau praleido daugelį galimybių investuoti į automatizavimą, – teigia Susan Bieller, IFR generalinė sekretorė. – Jei nenaudoji robotų, negi vystysi jiems valdyti reikalingus įgūdžius?“