Mokėjimų tvarkytojas praneša, kad tęsia diskusijas su kreditoriais ir svarsto didelio masto restruktūrizacijos galimybę po to, kai paskelbs finansinius fiskalinių 2019 m. ir 2020 m. pirmojo ketvirčio rezultatus. Ankstesni verslo su trečiosiomis šalimis, kurios „Wirecard“ vardu tvarko operacijas, aprašymai buvo „neteisingi“.
Skandalas kilo dar prieš paskelbus pirmadienio ryto pranešimą: „Wirecard“ akcijos ir obligacijos žlugo, o generalinis direktorius pasitraukė iš pareigų ir paliko kompaniją aiškintis su kreditoriais dėl skolos sąlygų. Per mažiau nei savaitę finansinių technologijų kompanija, kadaise šlovinta kaip Vokietijos finansų ateitis, prarado beveik 90 proc. savo rinkos vertės, o jos akcijos pirmadienį krito trečią dieną iš eilės.
„Prieš mūsų akis – absoliuti katastrofa, – pirmadienį vykusioje valdybos diskusijoje sakė Felixas Hufeldas, Vokietijos aukščiausios finansų reguliavimo institucijos „BaFin“ vadovas. – Gaila, kad apskritai nutiko toks dalykas.“
„Wirecard“ praneša, kad veda „konstruktyvias diskusijas“ su skolinančiais bankais, įskaitant kredito linijų, kurių terminas numatomas birželio pabaigoje, pratęsimą. Siekdama tvaraus finansavimo strategijos, kompanija bendradarbiauja su investiciniu banku „Houlihan Lokey“. Taip pat svarstomas išlaidų sumažinimas, restruktūrizavimas ir verslo vienetų bei produktų segmentų perleidimas arba nutraukimas, teigiama pranešime.
„Tikėtina, kad 1,9 milijardo eurų banko sąskaitos likutis neegzistuoja“, – sakė „Wirecard“ atstovas.
Firma ne kartą vėlavo paskelbti finansines ataskaitas, o praėjusią savaitę perspėjo, kad 2 milijardų eurų vertės paskolos gali būti nutrauktos, jei iki birželio 19 d. nebus paskelbta audituota metinė ataskaita.
„Wirecard“ kreditoriai jau pradeda reaguoti. Pasak su situacija pažįstamų žmonių, „Bank of China Ltd.“ gali nurašyti didžiąją dalį 80 milijonų eurų skolos ir nebepratęsti kredito linijos.
„Moody’s Investors Service“ pirmadienį nusprendė atšaukti „Wirecard“ kredito reitingus, nes mano, kad „turi nepakankamai informacijos arba ji nėra adekvati, kad būtų galima skelbti reitingus“. Penktadienį „Moody’s“ sumažino reitingus šešiais lygiais, taigi „Wirecard“ atsidūrė per vieną žingsnį nuo žemiausios pakopos.
Frankfurte „Wirecard“ akcijos nukrito net 50 proc. ir 12:35 val. buvo prekiaujamos 38 proc. mažesne kaina. Nuo trečiadienio, kai paaiškėjo, kad trūksta skelbtų lėšų, akcijos nukrito 85 proc.
„Wirecard“ skolintojai reikalauja iš kompanijos daugiau aiškumo mainais už beveik 2 milijardų dolerių vertės finansavimo pratęsimą po to, kai ši pažeidė paskolos sąlygas, anksčiau sakė su situacija susipažinę žmonės. Pasak jų, mažiausiai 15 komercinių skolintojų, įskaitant „Commerzbank AG“ ir „ABN Amro“, paskubomis veda derybas dėl tolesnių žingsnių.
Trūkstami grynieji pinigai „gali paskatinti įsipareigojimų nevykdymą ir leisti kreditoriams nutraukti kredito linijas“, teigė Justinas Tangas, Singapūro „United First Partners“ Azijos tyrimų vadovas.
Remiantis „Bloomberg“ duomenimis, „Wirecard“ turi neapmokėtą 1,75 milijardo eurų kreditą. Kompanija jau panaudojo apie 90 proc. kredito, remiantis apklaustais šaltiniais ir kreditorių sąrašu, kurį matė „Bloomberg“:
Kreditoriai Nominali suma (milijonais eurų)
- ABN Amro, Commerzbank, ING, LBBW 200
- Barclays, Credit Agricole, DZ Bank, Lloyds 120
- Bank of China, Citi, Deutsche Bank, MUFG 80
- Raiffeisen Niederösterreich 60
- Agricultural Bank of China 55
- Raiffeisen Oberösterreich 45
Neaišku, kaip šie naujausi prisipažinimai paveiks diskusijas su bankais. Vienas iš kalbintų žmonių teigė, kad dauguma yra linkę pratęsti grąžinimo terminą, kad galėtų geriau įvertinti galimą įsipareigojimų nevykdymo poveikį savo balansui. Tačiau pratęsimas gali būti vertinamas kaip bankroto atidėjimas, o tai pagal Vokietijos įstatymus yra neteisėta.
Skandalas paskatino atsistatydinti Markusą Brauną, kuris beveik du dešimtmečius ėjo kompanijos generalinio direktoriaus pareigas. Laikinai jį pakeitė Jamesas Freisas. M. Braunas atsisakė didelės dalies turimų kompanijos akcijų, kurias finansavo iš paskolos, pranešė „Bloomberg“.
Gilėjanti paslaptis dėl prarastų pinigų iškilo į viešumą po to, kai „Wirecard“ pranešė, kad pora neįvardytų Azijos bankų negali rasti jo sąskaitų su pinigais.
Tiek „Bank of the Philippine Islands“, tiek „BDO Unibank Inc.“ patvirtino, kad „Wirecard“ niekada nebuvo jų klientas ir jie tų pinigų nėra matę. Anot šalies centrinio banko, kuris atlieka savo tyrimą, trūkstami grynieji pinigai niekada nepateko į Filipinų finansų sistemą.
Dokumentas, kuriuo buvo siekiama įrodyti ryšį tarp „Wirecard“ ir „BPI“, yra „fiktyvus“ ir gali būti bandymo sukčiauti dalis, penktadienį pažymėjo banko prezidentas Cezaris Consingas. „BDO Unibank“ generalinis direktorius Nestoras Tanas teigė, kad tai buvo „klastotė, kurią bankas vėliau išaiškino kaip melagingą“.
Pirmadienio pranešime teigiama, kad „Wirecard“ toliau tiria šį reikalą ir negali atmesti galimo poveikio finansinėms ankstesnių metų ataskaitoms.