Vokietija nepraranda vilčių: nauja gamykla gali atgaivinti pramonę

Rūkstantys gamyklų kaminai, įvairiausių garsų kratinys – nuo šnypštimo iki kalimo ir gręžimo, – sklindantis iš besiplečiančios statybvietės. Šalies „Rūdžių juostoje („Rust Belt“) – nusėtoje uždarytų anglies kasyklų ir vos galą su galu suduriančių plieno gamyklų, – cheminių medžiagų bendrovė „Evonik Industries AG“ stato gamyklą, gaminsiančią medžiagą, kuri, bendrovės įsitikinimu, taps auksiniu standartu pramoninio trimačio, arba 3D, spausdinimo procese.

Projektas, vykdomas Rūro slėnio pramoniniame centre, tris kartus didesniame nei Monako teritorija, tiesia gelbėjimo ratą vietos ekonomikai ir galėtų pasitarnauti parodomuoju pavyzdžiu, kaip pritaikyti Vokietijos senosios mokyklos inžineriją naujoje eroje.

Bet jis kartu atspindi ir rizikas, gresiančias šalies ekonomikai. Naujausios poligrafijos pramonės technologijos, gebančios įpūsti gyvybės bet kokiai produkcijai mikrogamyklėlėse, nuo bato pado iki automobilių dalių, gali apversti aukštyn kojomis tradicinę gamybą, Vokietijos klestėjimo ramstį.

Ir nepaisant didelių investicijų, itin automatizuota gamykla išlaikys viso labo 150 darbo vietų – didelis kontrastas, prisiminus, kiek darbo jėgos reikia senstančioje regiono pramoninėje bazėje. Vis dėlto tokia perspektyva – geriau nei nieko Marlio miestui, nurungusiam Tailandą ir Singapūrą dėl vietos kompleksui pasirinkimo.

„Ši nauja gamykla ir toks didelis investicijų mastas užtikrina mums ateitį“, – sakė Marlio meras Werneris Arndtas.

Ši gamykla nubrėžia liniją vokiškoms tradicijai. Sklypas įsikūręs maždaug per 210 km (130 mylių) į šiaurę nuo Mainco, kur daugiau nei prieš 500 metų Johannesas Gutenbergas išrado spausdinimo presą, paskelbdamas apie masinės komunikacijos eros pradžią.

Vokietija buvo viena iš pirmųjų, įdiegusi 3D spausdinimą, net jeigu tradiciniams presų gamintojams, tokioms bendrovėms kaip „Heidelberger Druckmaschinen AG“ ir „Manroland AG“, sunkiai sekėsi įveikti iššūkius, susijusius su laikraščių pramonės smukimu. „Eos GmbH“, įsikūrusi šalia Miuncheno, yra viena didžiausių pasaulyje 3D spausdintuvų gamintojų. Kas trečia pramoninė bendrovė Vokietijoje naudoja šias technologijas, rodo Vokietijos skaitmeninės asociacijos „Bitkom“ atliktas tyrimas.

Viliamasi, kad 3D spausdinimas, teikiantis bendrovėms neprilygstamą dizaino laisvę, gali paskatinti analogišką technologijų pertvarką, kurios dėka gamyba taptų lankstesnė. Tai, savo ruožtu, galėtų sukelti iššūkį šalies mašininių mechanizmų gamintojams, jei šiems nepavyktų prisitaikyti.

Gamykla gamins pulverizuotą plastiką, kuris tarnaus kaip toneris, ekvivalentiškas tiems, kurie skirti „Eos“, „HP Inc.“ Ir „3D Systems Corp“ gaminamiems 3D spausdintuvams. Tai drąsus žingsnis laikotarpiu, kai didžiausia Europos ekonomika mėgina visomis išgalėmis įveikti nuosmukį, privertusį tokias milžines kaip „Siemens AG“ ir „Daimler AG“ šiais metais paskelbti apie per 100 000 darbo vietų naikinimą.

Vokietija jaučia spaudimą persitransformuoti. Prekybos karai, spartus perėjimas prie skaitmeninių technologijų ir Kinijos ambicijos tapti pasaulio lydere aukštos klasės gamyboje kelia grėsmę šalies ekonominiam modeliui; o šalies automobilių gamintojai susiduria su ypatingais iššūkiais dėl palaipsnio vidaus degimo variklių atsisakymo.

Didžiausias gamybos nuosmukis Vokietijoje per dešimtmetį gali sutrikdyti ekonominį augimą mažiausiai visus ateinančius metus, nes vidaus paklausai skausmingai atsiliepia vėstanti darbo rinka, nurodo šalies centrinis bankas. Vokietijos centrinis bankas („Bundesbank“) praėjusią savaitę sumažino savo 2020 metų Vokietijos augimo prognozę perpus, iki 0,6 procento.

Naujoji „Evonik“ gamykla – dabartinių patalpų išplėtimas – yra svarbus Rūro regionui, kur nedarbas beveik du kartus viršija nacionalinį vidurkį.

Gamykla gamins dideliais kiekiais „Polyamide 12“, plastiką, kuris gali įveikti ekstremalius temperatūrų svyravimus, būti atsparus korozijai ir atlikti tinkamas funkcijas didelio spaudimo aplinkoje. Nors medžiaga buvo naudojama dešimtmečiais įvairiausių produktų gamyboje, nuo automobilių vamzdelių iki indaplovės įrankių krepšelio, „Evonik“ patobulino gaminio struktūrą taip, kad jis galėtų būti naudojamas 3D spausdintuvuose.

Tokios bendrovės kaip „General Electric Co.“, „Airbus SE“ ir BMW AG naudoja spaudos mašinas turbinų, lėktuvų bei automobilių sudedamosioms dalims gaminti; tuo tarpu medicinos bendrovės spausdina viską, nuo skalpelių iki galūnių protezų. Į šią sritį teikiama dar daugiau vilčių: prognozuojama, kad 3D spaudos pramonės pardavimai iki 2024 metų išaugs daugiau nei trigubai, iki virš 35 mlrd. dolerių, pažymi konsultacinė įmonė „Wohler’s Associates Inc.“.

„Mes esame ties naujų technologijų ištakomis“, – sakė Wolfgangas Diekmannas, kuris kuria „Evonik“ 3D spausdinimo miltelius laboratorijoje, esančioje Marlio chemikalų parke – infrastruktūros komplekse, kuris siekia 1930-uosius.

„Evonik“ privalo išlikti budri, kad neatsiliktų nuo sparčios rinkos plėtros“, – kalbėjo jis aikštelėje, kur spintos dydžio mašinos išspjaudavo kompleksinius prototipus.

Nepaisant daug teikiančių vilčių, šioms technologijoms vis dar teks įveikti nemažai kliūčių – įskaitant greitį, kainą ir poveikį aplinkai, – kol 3D spausdinimas galės pakeisti kitas gamybos rūšis plačiu mastu. „Evonik“ teigia ieškanti būdų, kaip būtų galima perdirbti miltelius, o šiais metais ji pristatė naują versiją, kuri, anot įmonės, „ženkliai“ sumažins atliekas.

Naujoji gamykla pradės veikti 2021 metais ir „Evonik“ „Poluamide 12“ gamybos pajėgumus padidins daugiau nei 50 procentų. Be 3D spausdinimo, „Evonik“ taip pat prekiauja junginiais, naudojamais kaip komponentai elektrinių automobilių dalių ir naftos bei dujų vamzdynų gamyboje.

Marlis, kuriame paskutinė anglies kasykla, veikusi daugiau nei šimtmetį, buvo uždaryta 2015 metais, nurungė Azijos vietoves iš dalies dėl savo ryšių su gretimais tiekėjais bei klientais ir dėl gausaus kvalifikuotų darbuotojų rato. Dėl tokios savo pozicijos miestas su maždaug 90 000 gyventojų kažkuo primena pramoninį Silicio slėnio variantą.

„Apie kompetenciją ir patirtį jau drąsiai galime kalbėti, – sakė Ralfas Duesselis, atsakingas už „Evonik“ gaminamą gerų eksploatacinių savybių plastiką.

Chemikalų parke, kurį sudaro jėgainė, geležinkelių jungtys ir vidaus uostas, dirba apie 10 000 žmonių. „Evonik“ pagrindinę žaliavą, skirtą „Polyamide 12“, gauna iš gretimo tiekėjo per tiesioginį vamzdyną.

„Chemikalų parkas yra mūsų miesto ekonominis stuburas“, kuris taip pat pertvarko gretimą uždarytą kasyklą, kad pritrauktų daugiau gamintojų, sakė Marlio meras W. Arndtas. „Čia turbūt nerastumėte šeimos, kuri neturėtų su parku jokių ryšių“, – pridūrė meras.