Vengrijos pigių skrydžių bendrovė pandemijos metu užsitikrino oro uostų pajėgumus Italijoje, Vokietijoje, Norvegijoje ir Jungtinėje Karalystėje, tačiau jos žygį į Vakarus sulėtino priemonės, kuriomis siekiama stabilizuoti protrūkio sužlugdytą pramonę.
Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos valdžios institucijos ir toliau leis nepaisyti taisyklių, pagal kurias oro linijos privalo atsisakyti nepanaudotų kilimo ir tūpimo laiko tarpsnių, šitaip apsaugodamos jas nuo agresyvių konkurentų, planuojančių plėtrą tokiuose skrydžių centruose kaip Londonas Gatvikas. „Wizz“ generalinis direktorius Jozsefas Varadi piktinasi, kad šios priemonės yra protekcionistinės, o išbadėję oro uostai su džiaugsmu priimtų naujus vežėjus.
„Oro uostams tenka atleisti žmones dėl to, kad dabartinės oro linijos stabdo skrydžius, – interviu sakė J. Varadi. – Mes galėtume tuos oro uostus prikelti, bet esame blokuojami.“
Gatviko planas
Kontroliuodamas daugiau laiko tarpsnių, „Wizz“ galėtų užsitikrinti didesnę kelionių dalį, kai jos pagaliau atsigaus. J. Varadi savo kompaniją modeliavo pagal Airijos „Ryanair Holdings Plc“, didžiausią Europoje pigių skrydžių bendrovę. Abu vežėjai pranešė, kad ruošdamiesi atsigavimui jie ir toliau nuomosis lėktuvus ir atidarinės naujas bazes. Rinkoje, kuri greičiausiai dar kelerius metus negrįš į 2019 m. lygį, bet koks jų uždirbtas pelnas būtų gaunamas kitų aviakompanijų kaina.
„Wizz“ akcijos per pastaruosius metus pakilo 12 proc., ir tai buvo vienintelis teigiamas „Bloomberg EMEA Airlines“ indekso rodiklis. Londone 8:41 val. akcijų kursas buvo 2,9 proc. didesnis.
J. Varadi ypač nusivylė Gatviku, kuriame kol kas tebėra įsitvirtinusios „British Airways“, „Norwegian Air Shuttle ASA“ ir „Virgin Atlantic Airways Ltd.“. „Wizz“ norėtų laikyti 20 lėktuvų šiame centriniame oro uoste, esančiame į pietus nuo Londono, kuriame jis konkuruotų su „EasyJet Plc“. Kol kas pavyko susitarti tik dėl vieno. „Wizz“ pranešė, kad jam taip pat sunkiai sekėsi plėstis Prancūzijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje ir Lenkijoje.
„Aš matau abi puses, – sakė Johnas Stricklandas, vadovaujantis Londono konsultacinei firmai „JLS Consulting“. – Iš vienos pusės – aviakompanija, kuri nori augti šiuo metu praktiškai tuščiame oro uoste. Iš kitos pusės – oro linijų bendrovės, kurios daug investavo į laiko tarpsnių portfelio vertės kūrimą.“
JAV pigių skrydžių bendrovė „JetBlue Airways Corp.“ taip pat siekia plėstis į Gatviką ir Londono Hitrou, kad galėtų pradėti transatlantinius skrydžius. Praėjusį mėnesį JAV transporto departamentui ji skundėsi dėl „nesibaigiančių iššūkių“ gauti laiko tarpsnius JK, nors Richardo Bransono „Virgin Atlantic“ nutraukė Gatvike veiklą, o „Norwegian Air“ traukiasi iš tolimųjų reisų verslo.
Tarpsnių taisyklės
Normaliu metu aviakompanijos privalo panaudoti mažiausiai 80 proc. savo kilimo ir tūpimo laiko tarpsnių Europos oro uostuose, arba kitais metais gali juos prarasti. Šis reikalavimas žiemą buvo sustabdytas. ES yra pasirengusi nuo kovo 28 d. iki spalio 30 d. sumažinti ribą iki 25 proc.
Tarpsnius galima grąžinti, bet likus ne daugiau kaip trims savaitėms iki išvykimo datos. „Wizz“ teigia, kad tai nesuderinama su tvarkaraščio planavimu.
JK transporto departamentas, prižiūrintis JK oro uostus po „Brexit“, ateinančam vasaros sezonui apskritai atsisakė laiko tarpsnių taisyklių.
„Labai svarbu palaikyti aviacijos sektorių, kad vežėjai galėtų grąžinti įprastas paslaugas, kai tiktai atsitrauks pandemija“, – teigiama transporto departamento el. laiške. Taisyklių atsisakymas taip pat užkirstų kelią „aplinkai žalingiems tuštiems skrydžiams“, kurių imamasi siekiant išsaugoti pajėgumus.
Gatvike, priklausančiame Prancūzijos „Vinci SA“, 2020 m. keleivių srautas sumažėjo 78 proc. Jei kelionės atsigautų, vasaros pabaigoje skrydžių centras siektų atkurti įprastas laiko tarpsnių taisykles, „skatindamas oro linijas grąžinti nepanaudotus laiko tarpsnius arba jais mainytis“, – paaiškino Gatviko generalinis direktorius Stewartas Wingate’as el. paštu.
„EasyJet“ Gatvike pridėjo keturis lėktuvus, ir dabar jų bendras skaičius yra 71. Aviakompanija pasinaudojo subankrutavusios „Norwegian Air“ apsikeitimo sandoriais ir nuomos sutartimis.
„Aviakompanijoms, kurios nori augti, laiko tarpsnių yra, – el. paštu teigė „EasyJet“. Bendrovė pridūrė, kad „aviakompanijos neturėtų atsidurti tokioje padėtyje, kur joms tektų skraidinti tuščius lėktuvus“, kad galėtų išsaugoti laiko tarpsnius.
Kaštai, parama
„Wizz“, trečioji pagal dydį Europos pigių skrydžių bendrovė (po „Ryanair“ ir „EasyJet“) teigia, kad jai reikia nuolatinių oro uosto teisių, nes jos atpirktų investicijas Gatvike, kuriame ji numato įdarbinti 800 žmonių.
Budapešte įsikūrusi aviakompanija, remiama Billo Franke’o „Indigo Partners“, įsigyja naujus lėktuvus ir daugiau nei dvigubai didina savo bazių tinklą. Jos kaštų pranašumą lemia mažesni atlyginimai Vidurio Europoje ir flotilė, paremta didesniais „Airbus SE A321“ lėktuvais, leidžiančiais sumažinti išlaidas vienam keleiviui.
J. Varadi beveik neapkarpė pajėgumų ir labiau stengėsi užsitikrinti dar likusį eismą. Vežėjas sausio mėnesį veikė 27 proc. pajėgumu, palyginus su 15 proc. „Ryanair“.
Abi pigių skrydžių bendrovės atsisakė milijardų eurų valstybės paramos, paskirstytos tokiems vežėjams kaip „Deutsche Lufthansa AG“ ir „Air France-KLM“. Paryžiaus Orly oro uoste „Air France“ yra verčiamas atsisakyti vietos mainais į papildomą paramą, antradienį pranešė „La Tribune“.
„Wizz“ ambicijos greičiausiai įstums bendrovę į vis dažnesnius konfliktus su didžiausia varžove.
„Wizz“ ir toliau plėsis, „manau, daugiausia Vidurio ir Rytų Europoje“, interviu šią savaitę teigė „Ryanair“ finansų direktorius Neilas Sorahanas. „Mes turime žymiai žemesnę kaštų bazę nei jie. Tačiau jie yra geri konkurentai. Manau, per ateinančius kelerius metus ir mums, ir jiems seksis puikiai.“